- Šeima
- Kiti instrumentai
- Sritis
- Gnaibomasis idiofonas, burnos rezonatorius, metalinis liežuvėlis, solo grojimas, kapelos
- Šaltinių būsena
- gerai paliudyta
bandūrėlis, varganas
Kas yra Dambrelis?
Dambrelis (dar vadinamas bandūrėliu, varganu) yra gnaibomasis idiofonas. Tai mažas instrumentas, kurio garsą sukuria virpantis liežuvėlis, o garso spalvą ir aukštį – grojančiojo burnos ertmė, veikianti kaip rezonatorius.
Dambrelis priklauso plačiai pasaulio tautų šeimai: latviai ir rusai jį vadina varganu, estai – parmupiliu, lenkai – drumla, ukrainiečiai, moldavai ir baltarusiai – drymba. Lietuvoje jis žinomas ir kaip solinis, ir kaip kapelose pritapęs instrumentas.
Dambrelio sandara ir garsas
Dambrelio korpusas būna 5–30 cm ilgio, su viduryje išpjautu iš korpuso arba pritvirtintu liežuvėliu su vąšeliu. Lietuvoje dažniausiai daromas iš metalo, rečiau – iš medienos; metalinius dambrelius pirkdavo mieste arba nukaldavo kaimo kalviai.
Muzikantas siaurąjį korpuso galą sukanda arba priglaudžia prie dantų, o liežuvėlio vąšelį virpina pirštu. Diapazonas – kvarta arba kvinta; keičiant burnos ertmę išgaunamos improvizacijos, dainų ir šokių melodijos. Garsas tylus, dūzgiantis ir labai savitas.
Dambrelis istorijoje ir tradicijoje
Lietuvoje metalinis dambrelis nuo seno naudotas tiek liaudies, tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų rūmų muzikantų. Trakų salos pilies teritorijoje rastas XV a. dambrelis liudija labai seną jo paplitimą krašte.
Dambrelį mini Teodoras Lepneris (1744), Pilypas Ruigys (1747) ir Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“ (išleista 1818). Iki XX a. pirmos pusės kaimo kapelose dambreliu griežtos šokių, dainų melodijos ir improvizacijos.
Dambrelis šiandien
Nuo XX a. 8 dešimtmečio dambreliu vėl griežiama folkloro ansambliuose. Dėl savito, meditatyvaus dūzgesio jis mėgstamas ir šiuolaikinėje etnomuzikoje bei edukacijose.
Dambrelis padeda suprasti, kaip mažas, kišenėje telpantis instrumentas gali turėti gilias tradicijos šaknis – nuo viduramžių pilies iki kaimo kapelos ir šių dienų scenos.