Daudytės: mediniai trimitai sutartinėms ir ganymo signalams

Ilgos medinės daudytės Lietuvos lauko fone kaip tradiciniai pučiamieji trimitai

Šeima: Pučiamieji instrumentai
Sritis: Ilgi mediniai lūpiniai trimitai, sutartinės, signalai, Šiaurės Rytų Lietuva
Šaltinių būsena: gerai paliudyta

Vardai ir variantai

daudytė, mediniai trimitai

Kas yra Daudytės?

Daudytė yra Lietuvių lūpinis aerofonas – ilgas medinis trimitas. Tai vienas iškilmingiausių senųjų Lietuvių pučiamųjų: jos garsas stiprus, sodrus ir toli sklindantis, todėl daudytė girdima per dideles lauko erdves.

Daudytės nėra buities kišenės instrumentas. Dėl ilgio ir galingo skambesio jos visada buvo viešo garso objektas, glaudžiai susijęs su Šiaurės Rytų Lietuvos sutartinių ir signalų tradicija.

Daudyčių sandara ir garsas

Daudytė – tai beržo tošimi apvyniotas tiesus medinis (dažniausiai uosio) 140–250 cm ilgio ir 3–4 cm skersmens vamzdis su kūgiškomis, 8–12 cm skersmens žiotimis ir taurelės pavidalo pūstuku. Beržo tošies apvija sutvirtina vamzdį ir neleidžia prasiskverbti orui.

Beržo tošimi apvyniotos ilgos medinės daudytės — Daudytės išsiskiria ilgu vamzdžiu ir poriniu pūtimu.

Viena daudytė išgauna keturis ir daugiau natūraliosios gamos garsų. Kadangi vienas instrumentas duoda nedaug garsų, dvi daudytės kartu kuria persipinantį, sutartinėms artimą dialogą. Garsas gilus, iškilmingas ir labai stiprus.

Daudytės istorijoje ir tradicijoje

Nuo seno iki XX a. pradžios daudytė buvo naudojama Šiaurės Rytų Lietuvoje, toje pačioje aplinkoje kaip skudučiai ir ragai. Dviem daudytėmis vyrai pūsdavo vokalines sutartines, viena daudyte – ganymo signalus, vienbalses sutartinių ir talalinių melodijas.

Daudytės padeda suprasti, kaip Lietuvių pūtimo kultūroje grupinis muzikavimas ir signalas susilieja: tas pats instrumentas tinka ir bandos garsiniam pranešimui, ir iškilmingam, archajiškam daugiabalsiui.

Daudytės šiandien

Folkloro ansambliai naudoja tradicines daudytes, o liaudies instrumentų orkestrai – modifikuotas, kurių vamzdis sudurtas iš 2 ar 3 dalių, pūstukas įdedamas, o instrumentai derinami C, D, E, F, G arba C, F. Taip senasis garsas pritaikomas sceniniam ansambliui.

Daudytė turi daug giminaičių pasaulyje: į ją panašūs Alpių trimitas, latvių taurė, estų karjapasunas, baltarusių surma, lenkų ir ukrainiečių trembitos. Tai rodo, kad ilgas medinis trimitas yra plati Vidurio ir Šiaurės Europos pastoralinės kultūros dalis.

Daudytės: dažniausi klausimai

Kokio ilgio yra daudytė?

Tradicinė daudytė yra 140–250 cm ilgio ir 3–4 cm skersmens, su 8–12 cm skersmens kūgiškomis žiotimis. Tai vienas ilgiausių Lietuvių pučiamųjų instrumentų.

Kodėl daudytės grojamos poromis?

Viena daudytė išgauna tik kelis garsus, todėl dvi daudytės kartu pūsdavo vokalines sutartines: persipinančios partijos sukuria daugiabalsį, sutartinėms artimą skambesį. Viena daudyte buvo pučiami ir ganymo signalai.

Iš ko daroma daudytė?

Daudytė daroma iš tiesaus medinio (dažniausiai uosio) vamzdžio, apvynioto beržo tošimi; gale yra kūgiškos žiotys, o pūtimui – taurelės pavidalo pūstukas.

Kuo daudytė skiriasi nuo ragų?

Daudytė yra ilgas (iki 250 cm) tiesus medinis trimitas, o ragai dažniau būna trumpesni, lenkti, daromi ir iš gyvulio rago. Abu naudoti Šiaurės Rytų Lietuvoje sutartinėms ir signalams, dažnai kartu.

Ar daudytė turi giminingų instrumentų kitose šalyse?

Taip. Į daudytę panašūs Alpių trimitas, latvių taurė, estų karjapasunas, baltarusių surma bei lenkų ir ukrainiečių trembitos – visa tai ilgų medinių trimitų šeima.

Daudytės