- Šeima
- Pučiamieji instrumentai
- Sritis
- Išilginė švilpukinė fleita, piemenys, dainos, šokiai, raliavimai, sutartinės
- Šaltinių būsena
- gerai paliudyta
lumzdelis, vamzdelis, dūdelė
Kas yra Lamzdelis?
Lamzdelis (dar vadinamas lumzdeliu, vamzdeliu) yra Lietuvių pučiamasis aerofonas – išilginė švilpukinė fleita. Garsas gimsta pučiant orą pro vamzdelio gale įtaisytą švilpuko angą, o melodija išgaunama dengiant pirštais garso skylutes.
Tai virtuoziškų galimybių instrumentas, kuriuo galima groti nuo paprastų piemenų melodijų iki sudėtingo šokių repertuaro. Lamzdeliu grodavo pavieniui arba pritardavo ansambliuose, kartais poromis ar dviem balsais.
Lamzdelio sandara ir garsas
Tradicinį lamzdelį sudaro tiesus 15–40 cm ilgio ir 2–4 cm skersmens vamzdelis su cilindriniu kanalu ir 3–8 skylutėmis pirštams. Dažniausiai dirbamas iš uosio kamieno arba iš karklo, alksnio, drebulės, kartais pušies žievės; viršutinis galas lygus arba truputį įžambus.
Išgaunama nuo kelių iki keliolikos diatoninių ar anhemitoninių, kartais ir chromatinių garsų. Skambesys švelnus, šviesus ir lankstus, o piemenys juo mėgdžiodavo gegutės ir kitų paukščių balsus. Nuo 1940 m. liaudies instrumentų orkestruose naudojamas P. Servos modifikuotas lamzdelis: 25 cm ilgio medinis ar ebonitinis vamzdis su 10 skylučių, chromatiniu garsaeiliu ir keliais derinimais (C, D, G).
Lamzdelis istorijoje ir tradicijoje
Lamzdelis buvo naudojamas visoje Lietuvoje, bet ypač garsėjo Kupiškio kraštas: meistrai ir lamzdelininkai J. Gudelis, J. Kriūka, P. Kriūka, J. Poška, D. Vaitiekūnas pūsdavo po vieną ar du lamzdelius, vienas Juozevičius grojo savo padirbtu poriniu lamzdeliu. Žinomi ir Vabalninko, Panevėžio, Ukmergės bei Raseinių krašto muzikantai.
Lamzdeliu (daugiausia lauke) grojo raliavimus, ridavimus, tirliavimus, Gamtos garsų pamėgdžiojimus, sutartines, dainų, talalinių ir šokių melodijas, maršus, kartais ir bažnytines giesmes; lamzdelis pūstas ir kaimo kapelose. Tai instrumentas, kuriame susitinka piemens kasdienybė ir subtilus melodinis menas.
Lamzdelis šiandien
Nuo XX a. antros pusės tradicinius lamzdelius dirba kaimo ir miesto meistrai, juos naudoja folkloro ansambliai ir kaimo kapelos. Modifikuotu lamzdeliu mokoma groti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei muzikos mokyklose, jam kūrinių yra sukūrę Lietuvių kompozitoriai.
Lamzdelis išlieka vienu jautriausių Lietuvių pučiamųjų: jis vienodai tinka senajai piemenų improvizacijai ir akademinei scenai, todėl yra svarbi grandis tarp gyvosios kaimo tradicijos ir profesionalios muzikos.