- Šeima
- Styginiai instrumentai
- Sritis
- Paprastas bosinis styginis instrumentas, kiaulės pūslė, kapelos, ritminis pritarimas
- Šaltinių būsena
- gerai paliudyta
pūslė, bumbas
Kas yra Pūslinė?
Pūslinė yra styginis liaudies muzikos instrumentas, kuriuo būdavo pritariama įvairios sudėties kapelose. Tai paprastas, minimalių gamybos sąnaudų reikalaujantis bosinis instrumentas, sukuriamas iš lengvai prieinamų buities medžiagų.
Pūslinė priklauso tiems instrumentams, kurie atskleidžia liaudies išradingumą: paprasta lazda, džiovinta kiaulės pūslė ir kelios stygos virsta veikiančiu bosu. Dėl to ji vertinga ne sudėtingumu, o aiškia ritmine ir harmonine funkcija.
Pūslinės sandara ir garsas
Pūslinė gaminama iš medinės lazdos, išpūstos džiovintos kiaulės pūslės ir žarnos arba virvelės. Ji gali turėti 1–3 stygas, kurios remiasi į atramėlę, vadinamą „kumele“; stygoms derinti naudojami mediniai kuoleliai.
Pūslės rezonatorius garsą daro duslų, žemą ir gausmingą. Skambesys nėra subtilus – pūslinės paskirtis yra paprastas bosinis ir ritminis pritarimas, kuris ansamblyje pabrėžia šokio pulsą.
Pūslinė istorijoje ir tradicijoje
Pūslinė buvo viena pigiausių ir paprasčiausių bosinių kapelos priemonių, todėl ja galėjo groti ir tie, kas neturėjo brangesnės basetlės. Kapeloje ji laikė žemą garsą, kol smuikas ar kiti instrumentai vedė melodiją.
Tai instrumentas, gimęs ūkio buityje: kiaulės pūslė, lazda ir virvelė – viskas pasidaroma namie. Pūslinė rodo, kad Lietuvių kaimo muzikoje bosinis pagrindas buvo svarbus net ten, kur trūko sudėtingesnių styginių.
Pūslinė šiandien
Šiandien pūslinė atkuriama folkloro ansambliuose ir edukacijose kaip paprasto, buitinės kilmės bosinio instrumento pavyzdys. Ji padeda parodyti, kokia įvairi buvo Lietuvių kapelos sandara.
Pūslinės puslapis svarbus dėl to, kad tokie nedideli, savadarbiai instrumentai trumpuose sąrašuose dažnai dingsta, nors realioje kaimo muzikoje jie suteikdavo ansambliui bosą ir ritmą.