Styginiai instrumentai
Strykinis monochordas, medinė lenta, viena styga, Dzūkija, Suvalkija
regioninė
dzidzinius, strykinis monochordas
Kas yra Dzindzinis?
Dzindzinis yra vienastygis strykinis instrumentas. Jis mažiau žinomas nei kanklės ar smuikas, bet dėl to ypač vertas atskiro puslapio: trumpuose sąrašuose tokie instrumentai dažnai tiesiog dingsta.
Šiame puslapyje instrumentas aiškinamas kaip gyvas kultūros objektas: svarbi jo sandara, garso išgavimo būdas, regioninis kontekstas, repertuaras ir tai, kaip instrumentas perėjo iš kasdienio naudojimo į sceną, muziejų ar edukaciją.
Dzindzinio sandara ir garsas
VLE dzindzinį apibūdina kaip strykinį monochordą. Tai reiškia, kad pagrindinė garso dalis yra viena styga, pritvirtinta prie medinio pagrindo ir virpinama stryku.
Skambesys siauresnis ir šiurkštesnis nei smuiko, bet jo išraiška labai tiesioginė. Viena styga verčia muzikantą dirbti su ritmu, intonacija ir glissando pobūdžio judesiu.
Dzindzinis istorijoje ir tradicijoje
Dzindzinis minimas 19 amžiaus šaltiniuose, o 20 amžiaus pirmoje pusėje juo dar buvo griežiamos šokių ir dainų melodijos. Šaltiniai sieja jį su Suvalkijos ir Dzūkijos regionais.
Tai ne didžiosios scenos instrumentas, o regioninio liaudies išradingumo pavyzdys. Jis parodo, kad strykinė tradicija Lietuvoje buvo įvairesnė už vien smuiką.
Dzindzinis šiandien
Šiandien dzindzinis dažniausiai aktualus muziejinėse, rekonstrukcinėse ir tyrimų situacijose. Jo atkūrimas padeda užpildyti mažiau matomą styginių instrumentų istorijos dalį.
Išsamus aprašas padeda pamatyti, kaip instrumentas siejasi su regionais, repertuaru, medžiagomis ir lietuvių muzikavimo būdais.