- Šeima
- Styginiai instrumentai
- Sritis
- Bosinis strykinis chordofonas, kapelos, šokių ritmas, Žemaitija
- Šaltinių būsena
- vėlyvesnė tradicija
bosas, boselis, basedla
Kas yra Basetlė?
Basetlė (dar vadinama bosu, boseliu, basedla) yra strykinis chordofonas – kontraboso arba violončelės atmaina. Lietuvių kapeloje ji atlieka boso partijas, todėl yra žemiausias ir tvirtumą suteikiantis ansamblio balsas.
Basetlės vaidmuo priešingas smuikui: jei smuikas veda melodiją, basetlė laiko bosą ir ritmą. Be jos kapelos skambesys netektų pamato, todėl basetlė – ne solinis, o ansamblį suremiantis instrumentas.
Basetlės sandara ir garsas
Basetlė turi 2–4 žarnines arba metalines stygas. Tradicinės stygos būdavo gaminamos iš veršiuko žarnų, o strykas – iš arklio ašutų (karčių). Dažniausiai basetlę pasidirbdavo patys muzikantai, todėl jos dydis ir forma įvairavo.
Garsas žemas, sodrus ir ritmiškas. Basetle dažnai grojama paprastomis boso natomis, pabrėžiančiomis šokio pulsą, o ne sudėtinga melodija – jos paskirtis yra harmoninis ir ritminis pagrindas.
Basetlė istorijoje ir tradicijoje
Lietuvoje, daugiausia Žemaitijoje, basetlė paplito nuo XVIII amžiaus. Ji naudojama ir kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, todėl priklauso platesnei Vidurio ir Rytų Europos liaudies bosinių instrumentų tradicijai.
Kapeloje basetlė dažniausiai derinama su smuiku, kuris veda melodiją, ir su kitais pritariančiais instrumentais. Šokiams, vestuvėms ir vakaronėms ji suteikia tą žemą, judantį pamatą, pagal kurį lengva šokti.
Basetlė šiandien
Šiandien basetlė griežiama kaimo kapelose ir folkloro ansambliuose, kur tebeatlieka tą patį boso vaidmenį kaip ir senojoje tradicijoje. Kadangi muzikantai dažnai ją pasidirbdavo patys, kiekviena basetlė turi savitą charakterį.
Basetlė padeda suprasti Lietuvių kapelos sandarą: melodiją vedantis smuikas, harmoniją užpildantys cimbolai ar kanklės ir bosą laikanti basetlė kartu sudaro klasikinį kaimo ansamblio garsą.