Styginiai instrumentai
Bosinis strykinis instrumentas, kapelos, šokių ritmas, pritarimas
vėlyvesnė tradicija
bosas, boselis, basedla
Kas yra Basetlė?
Basetlė kapeloje atlieka tai, ko dažnai nemato paviršinis klausytojas: ji palaiko žemą atramą, ritmą ir šokio judėjimą. Be boso melodinis instrumentas prarastų dalį kūno.
Šiame puslapyje instrumentas aiškinamas kaip gyvas kultūros objektas: svarbi jo sandara, garso išgavimo būdas, regioninis kontekstas, repertuaras ir tai, kaip instrumentas perėjo iš kasdienio naudojimo į sceną, muziejų ar edukaciją.
Basetlės sandara ir garsas
Basetlė yra didesnis styginis strykinis instrumentas, artimas kontrabosui ar violončelei. Tradicijoje minimos žarnų stygos ir strykas iš arklio karčių.
Jos garsas žemas, duslus ir pulsuojantis. Basetlė nebūtinai siekia virtuoziškos melodijos; jos užduotis - laikyti pagrindą ir duoti kapelai svorį.
Basetlė istorijoje ir tradicijoje
Basetlė paplito liaudies kapelų tradicijoje kaip boso partijas atliekantis instrumentas. Ji liudija, kaip kaimo muzikavimas perėmė ir savaip pritaikė platesnės Europos styginių instrumentų formas.
Instrumentas naudotas šokiuose, vakaronėse, vestuvėse ir ansambliuose kartu su smuiku, cimbolais ar kitais instrumentais.
Basetlė šiandien
Šiandien basetlė sutinkama folkloro kapelose, muziejų ekspozicijose ir tradicinės muzikos edukacijose kaip lietuviško kapelos boso ženklas.
Išsamus aprašas padeda pamatyti, kaip instrumentas siejasi su regionais, repertuaru, medžiagomis ir lietuvių muzikavimo būdais.