Lietuvių liaudies instrumentai

Molinukas

Molinukas yra molinė Lietuvių švilpynė – švilpukinė indo tipo fleita, artima okarinai, dažnai lipdoma paukščio ar gyvūnėlio forma ir siejama su vaikais bei Gamtos garsų mėgdžiojimu.

Šeima
Pučiamieji instrumentai
Sritis
Švilpukinė indo tipo fleita, molinė okarina, vaikai, paukščių balsai, dailioji keramika
Šaltinių būsena
gerai paliudyta
Vardai ir variantai

molinis švilpukas, molinis paukštukas

Kas yra Molinukas?

Molinukas (molinis švilpukas) yra liaudies pučiamasis aerofonas – švilpukinė indo tipo fleita, artima okarinai. Tai kartu ir dailiosios keramikos dirbinys, ir žaislas, kuriuo Lietuvoje dažniausiai grodavo vaikai bei piemenukai.

Molinukai lipdomi gyvulių, žvėrių, paukščių, raitelio, rečiau moters, vamzdelio ar kitokio pavidalo. Būtent ši žaisminga forma ir molio medžiaga skiria molinuką nuo medinių dūdelių – tai instrumentas, gimęs keramiko rankose.

Molinuko sandara ir garsas

Lietuviški molinukai būna 3–20 cm ilgio ir 1,5–15 cm aukščio, su 2, rečiau 1, 3 ar 4 skylutėmis pirštams arba visai be jų. Lipdomi rankomis iš šlyno ar molio, kartais formuojami gipso formomis, puošiami reljefiniais ar tapytais ornamentais, dekoruojami angobu, glazūra, aliejiniais dažais, kartais aprūkomi ar vaškuojami.

Paukštelio formos molinukas su švilpuko angomis
Molio korpusas veikia kaip maža indo tipo fleita.

Molinuku išgaunami 1–5 vidutinio ar aukšto registro švelnūs, ryškūs garsai. Vandens pripildytas molinukas, vadinamoji „lakštingala“, skleidžia čiulbesius, trilius, glissando ir kitus paukščio balsą primenančius efektus – todėl molinukai ypač tiko Gamtos garsams mėgdžioti.

Molinukas istorijoje ir tradicijoje

Molinukai Lietuvoje žinomi nuo seno: Kauno pilies barbakane rastas XVII a. paukščiuko pavidalo molinukas liudija, kad molinės švilpynės čia buvo lipdomos ne vieną šimtmetį. Jais nuo seno grodavo vaikai, mėgdžiodami paukščių balsus ir Gamtos garsus.

Molinukai priklauso plačiai pasaulio tautų indo tipo fleitų šeimai, todėl jie padeda suprasti, kaip paprastas keramikos dirbinys tampa muzikos instrumentu. Lietuvių tautodailėje molinis paukštelis ar gyvūnėlis ilgam tapo ir žaislu, ir garsiniu objektu.

Molinukas šiandien

Iki šiol molinukus lipdo liaudies keramikai, o nuo XX a. vidurio ir kai kurie dailės kombinatų meistrai. Nuo XX a. antros pusės molinukus naudoja folkloro ansambliai, kaimo kapelos ir liaudies muzikos instrumentų orkestrai – pastarieji nuo 1965 m. groja modifikuotais molinukais su 6–8 skylutėmis pirštams.

Šiandien molinukas išlieka mėgstamas edukacijose ir tautodailės mugėse: jis vienu metu yra ir keramikos kūrinys, ir nesudėtingas, bet išraiškingas pučiamasis, tinkantis nesudėtingoms dainų bei šokių melodijoms ir garsų pamėgdžiojimams.

Molinuko šaltiniai ir naudingi puslapiai