Skrabalai: gyvulių varpeliai, tapę sceniniu instrumentu

Mediniai skrabalai kaip Lietuvių saviskambiai liaudies instrumentai

Šeima: Kiti instrumentai
Sritis: Kratomasis idiofonas, gyvulių kaklo skrabalai, piemenys, kapelos ritmas, orkestriniai skrabalai
Šaltinių būsena: gerai paliudyta

Vardai ir variantai

skrabalas, kankalas

Kas yra Skrabalai?

Skrabalai (dar vadinami kankalais, baškalais, tarškučiais) yra Lietuvių kratomieji, rečiau mušamieji idiofonai. Pirminė jų paskirtis buvo ne muzikinė: skrabalus piemenys kabindavo gyvuliams ant kaklo, kad ganant juos būtų lengviau rasti.

Iš šio buitinio įrankio ilgainiui gimė ir muzikos instrumentas. Pavieniai skrabalai buvo gaminami muzikavimui, o garso spalvai ir ritmui palaikyti jie pritapo kapelose, ypač Dzūkijoje.

Skrabalų sandara ir garsas

Skrabalas – tai medinė skobta trapecijos arba metalinė cilindro ar kūgio pavidalo dėžutė (kartais stačiakampė lentelė) su 1–3 viduje kabančiomis šerdelėmis. Mediniai skrabalai turėdavo išpjaustytus, metaliniai – iškaltus gyvulio savininko inicialus, padirbimo metus, ornamentus ir 1–3 garsaskyles.

Pakabinti mediniai skrabalai su vidinėmis šerdelėmis — Skrabalų šerdelės judėdamos išgauna sausą, aiškų garsą.

Kratant šerdelės atsimuša į sieneles ir skleidžia būdingą barškantį garsą. Kapelose mediniai be šerdelių skrabalai mušami dviem lazdelėmis: anksčiau jie būdavo pritvirtinami prie į žemę įbestos lazdos, o iki šiol – prie būgno, suteikiant ritmui aštrią medinę spalvą.

Skrabalai istorijoje ir tradicijoje

Nuo seno iki XX a. skrabalai buvo rišami ganomiems galvijams po kaklu – tai vienas seniausių ir praktiškiausių jų vaidmenų. Kartais medinius skrabalus ranka kratė kaimo muzikantai, o garso spalvai juos naudojo Dzūkijos kapelos.

Skrabalai gerai rodo, kaip kaimo buities daiktas tampa muzikos instrumentu: tas pats objektas, kuris padėjo nepamesti karvės, įgijo ir ritminę, ir spalvinę funkciją bendrame muzikavime.

Skrabalai šiandien

1947 m. Pranas Serva pagal Jono Švedo projektą pagamino modifikuotus 9 dėžučių skrabalus (diapazonas d1–d2), sujungtus su pedaliniu būgnu – kelmu. Liaudies instrumentų ansambliuose ir orkestruose naudojami 27 dėžučių skrabalai, kurių dėžutės pritvirtintos prie 7 skersinių ir mušamos dviem lazdelėmis.

Taip iš paprasto gyvulių kaklo skrabalo išaugo ksilofono tipo melodinis instrumentas su garsaeiliu c1, d1, e1, f1–e3. Skrabalai išlieka vienu atpažįstamiausių Lietuviškų saviskambių ir folkloro ansambliuose.

Skrabalai: dažniausi klausimai

Kam iš pradžių buvo skirti skrabalai?

Pirminė skrabalų paskirtis buvo praktinė: piemenys juos kabindavo gyvuliams ant kaklo, kad ganant juos būtų lengviau rasti. Tik vėliau skrabalai tapo muzikos ir ritmo instrumentu.

Iš ko ir kaip daromi skrabalai?

Skrabalas – tai medinė skobta trapecijos ar metalinė cilindro arba kūgio pavidalo dėžutė su 1–3 viduje kabančiomis šerdelėmis. Juose dažnai įpjaustyti ar iškalti gyvulio savininko inicialai, metai ir ornamentai.

Kaip skrabalai naudojami kapeloje?

Kapelose, ypač Dzūkijoje, skrabalai palaiko ritmą ir suteikia garso spalvą. Mediniai be šerdelių skrabalai mušami dviem lazdelėmis, pritvirtinti prie lazdos arba prie būgno.

Kas yra modifikuoti 27 dėžučių skrabalai?

Tai orkestrinis instrumentas, kuriame 27 dėžutės pritvirtintos prie 7 skersinių ir mušamos lazdelėmis; garsaeilis c1, d1, e1, f1–e3. Jo pirmtakas – 1947 m. P. Servos pagal J. Švedo projektą pagaminti 9 dėžučių skrabalai.

Ar skrabalas yra varpelis?

Ne visai. Skrabalas yra dėžutės ar lentelės pavidalo idiofonas su šerdelėmis viduje, skleidžiantis barškantį, o ne skambantį varpo garsą. Vis dėlto kaip ir varpeliai jis buvo kabinamas gyvuliams ant kaklo.

Skrabalai