Styginiai instrumentai
Baltų psalteriumas, styginis skambinamasis instrumentas, sutartinės, tautinis simbolis
gerai paliudyta
kanklelės
Kas yra Kanklės?
Kanklės yra tradicinis lietuvių styginis skambinamasis instrumentas, priklausantis platesnei Baltijos ir Šiaurės Europos giminingų instrumentų šeimai. Lietuviškoje kultūroje jos tapo ir muzikos, ir tautinio atpažinimo ženklu.
Šiame puslapyje instrumentas aiškinamas kaip gyvas kultūros objektas: svarbi jo sandara, garso išgavimo būdas, regioninis kontekstas, repertuaras ir tai, kaip instrumentas perėjo iš kasdienio naudojimo į sceną, muziejų ar edukaciją.
Kanklių sandara ir garsas
Tradicinės kanklės turi medinį korpusą ir ištemptas stygas. Senesni muziejiniai pavyzdžiai gali turėti mažiau stygų, o vėlesnės koncertinės kanklės išplėtojo diapazoną ir technines galimybes.
Kanklių garsas skaidrus, ramus ir rezonansinis. Tradiciniame grojime viena ranka gali slopinti nereikalingas stygas, kita jas užgauti, todėl skambesys turi ir melodijos, ir harmoninės atramos požymių.
Kanklės istorijoje ir tradicijoje
Kanklės paplitusios daugelyje Lietuvos regionų, nors ne visur vienodai. Šiaurės rytų Lietuvoje jos siejamos su sutartinėmis, kitur - su dainų pritarimu, šokiais, namų ar kapelų muzikavimu.
Kanklės svarbios ir kaip senojo muzikavimo objektas, ir kaip vėliau sąmoningai puoselėtas tautinis instrumentas. Tai padėjo joms pereiti į ansamblius, mokyklas ir profesionalią sceną.
Kanklės šiandien
Šiandien kanklės gyvuoja nuo folkloro ansamblių iki akademinių koncertinių kanklių, kūrybinių projektų ir edukacijų. Tai turbūt stipriausias lietuviškas instrumentinis simbolis.
Išsamus aprašas padeda pamatyti, kaip instrumentas siejasi su regionais, repertuaru, medžiagomis ir lietuvių muzikavimo būdais.