- Vieta
- Ventė, Kintų seniūnija, Šilutės rajono savivaldybė
- Regionas
- Nemuno deltos regioninis parkas
- Tipas
- Valstybės saugomas istorinis švyturys su apžvalgos aikštele
- Adresas
- Marių g. 24A, Ventė, Kintai, Šilutės r.
- Koordinatės
- 55.34100, 21.19000
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. švyturiui ir regyklai; 1-2 val. kartu su Paukščių migracijos ekspozicija ir marių pakrante
- Geriausias metas
- giedra ir rami diena Kuršių marių panoramai; pavasaris arba ruduo, jei apsilankymą norite derinti su paukščių migracija
Ventės švyturys, Ventės švyturio statinių komplekso švyturys, Windenburger Eck švyturys
11 m švyturys ant Ventės rago smaigalio
Švyturys stovi ties pačiu Ventės rago galu, rytinėje Kuršių marių pakrantėje, Nemuno deltos regioniniame parke. Saugomų teritorijų tarnyba nurodo Marių g. 24A adresą ir 55.341, 21.190 koordinates. Tai tikslus statinio taškas, o ne viso 4,6 km ilgio pusiasalio centras.
VLE nurodo, kad raudonų plytų bokštas yra 11 m aukščio. Nedidelį aukštį kompensuoja atvira vieta prie vandens: viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios oficialiuose aprašuose minimos Kuršių marios, Kuršių nerija ir Rusnės sala. Giedrą dieną ši regykla padeda suprasti, kokioje siauroje sausumos ir vandens sandūroje stovi švyturys.
Bokštas nėra atskiras vienišas cilindras. Jis sujungtas su raudonų plytų namu, dengtu raudonomis čerpėmis, ir priklauso Ventės rago ornitologinei stočiai. Aplink matyti stoties takai, paukščių gaudyklės, žema Pamario augmenija ir marių pakrantė, todėl švyturį verta apžiūrėti kaip viso veikiančio mokslo komplekso dalį.
1837 m. medinis pirmtakas ir dvi dabartinio švyturio datos
Pirmasis Ventės rago švyturys pastatytas 1837 m. Saugoma.lt ir Mažosios Lietuvos enciklopedija jį apibūdina kaip medinį bokštą su alyvine lempa. Atvirą rago galą iš trijų pusių supo vanduo, todėl statinys ir krantas buvo pažeidžiami. Apie 1860 m. švyturiui apsaugoti rago smaigalys išgrįstas akmenimis.
Dabartinio mūrinio bokšto data oficialiuose šaltiniuose nesutampa. Kultūros vertybių registras saugomą statinį datuoja 1852 m., o VLE dabartinį 11 m mūrinį švyturį nurodo pastačius 1863 m. Patikrinti šaltiniai neatitikimo nepaaiškina, todėl šių metų negalima nepastebimai sulieti į vieną neabejotiną statybos datą.
KVR taip pat nurodo, kad statinys iš dalies rekonstruotas ir remontuotas 1954 bei 2008 m. Tai atskiri bokšto kaitos etapai. VLE minima 2013-2015 m. rekonstrukcija apėmė ornitologinę stotį ir jos ekspoziciją, todėl šios datos nereikėtų pateikti kaip naujo švyturio pastatymo.
Aštuoniakampis plytų stiliaus bokštas ir puošnūs sraigtiniai laiptai
KVR švyturį aprašo kaip į viršų siaurėjantį, aštuoniakampio plano, trijų tarpsnių plytų stiliaus bokštą. Jo apačioje išlikęs akmenų mūro cokolis, sienos sumūrytos iš raudonų plytų, o viršuje yra aštuoniakampė apžvalgos aikštelė ir metalinio kniedyto karkaso bokštelis-žibintas su įstiklinta viršutine dalimi, skardiniu stogeliu bei smaile.
Laiptai yra viena vertingiausių interjero dalių. Rūsyje ir pirmajame tarpsnyje kyla raudonų plytų mūro sraigtiniai laiptai aplink mūrinį stulpą, o antrame ir trečiame tarpsniuose - ketaus sraigtiniai laiptai su ažūriniais ornamentais, dekoruota centrine ašimi ir medinio profiliuoto porankio tipu. Viršuje išlikusi metalinė aikštelė ir jos tvorelė.
Registre objektas turi kodą 16799, yra valstybės saugomas, regioninio reikšmingumo ir vertinamas dėl architektūrinių, inžinerinių bei istorinių savybių. Jis priklauso Ventės švyturio statinių kompleksui, kurio kodas 22538. Saugoma.lt aprašyme taip pat nurodoma, kad signalinė lempa vakare užsidega ir ryte užgęsta automatiškai, tačiau prieš kelionę verta tikrinti dabartinį jos bei bokšto veikimo režimą.
Švyturio prižiūrėtojas Mikas Posingis ir ornitologinės stoties pradžia
KVR vertinimo tarybos aktas švyturį tiesiogiai sieja su paukščių žiedavimo istorija. Jame nurodyta, kad 1924-1944 m. švyturio prižiūrėtoju dirbo Mikolas Posingis, dar vadinamas Miku Posingiu. Jis laikomas paukščių žiedavimo pradininku Ventės rage ir pasiūlė prof. Tadui Ivanauskui čia pradėti žieduoti paukščius.
Tado Ivanausko pastangomis 1929 m. Ventės rage įkurta pirmoji ornitologinė stotis Lietuvoje. Taip navigacijos objektas tapo ir mokslo vietos branduoliu: nuo bokšto matomas vandens plotas yra ta pati gamtinė kliūtis, ties kuria susitelkia migruojantys paukščiai. Didelės gaudyklės aplink švyturį yra tyrimų infrastruktūra, todėl lankant reikia laikytis stoties darbuotojų nurodymų ir netrukdyti darbui.
Darbo laikas, bilietai ir saugus lipimas
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbo laiko puslapis 2026 m. liepos 14 d. skelbė ekspozicijos laiką antradienį-sekmadienį 10.00-18.00 val., lankytojus įleidžiant iki 17.15 val., o pirmadieniais ekspoziciją uždarant. Vis dėlto atskiras švyturio pakilimo grafikas ten nepateiktas. Bokšto prieiga gali priklausyti nuo stoties darbo, oro ir saugumo, todėl prieš vykstant reikia patikrinti oficialų puslapį arba susisiekti su stotimi.
Tą pačią dieną oficialiame kainyne Paukščių migracijos ekspozicijos bilietas kainavo 4,00 Eur, lengvatinis - 2,00 Eur, o gido paslauga grupei - 25,00 Eur. Kainyne atskiras mokestis už švyturį neišskirtas, todėl nereikėtų manyti, kad ekspozicijos bilietas savaime garantuoja pakilimą į bokštą. Darbo laikas, kainos ir prieigos tvarka gali keistis - prieš kelionę tikrinkite oficialią informaciją.
Į apžvalgos aikštelę vedantys sraigtiniai mūro ir ketaus laiptai yra siauri, lifto oficialūs aprašai nemini, o viršuje gali būti vėjuota. Lėtesniam lipimui, vaikams ir riboto judumo lankytojams prieigos galimybę verta suderinti iš anksto. Vien švyturiui ir vaizdui skirkite 30-60 minučių, o su ekspozicija, stoties teritorija ir marių pakrante - iki 1-2 valandų.
