- Vieta
- Nida, Neringos savivaldybė
- Regionas
- Neringa
- Tipas
- valstybės saugoma geomorfologinė kopa ir gamtos paminklas
- Adresas
- Urbo kalnas, Nida, Neringos savivaldybė
- Koordinatės
- 55.30493, 20.99561
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.; ilgiau, jei lankote Nidos švyturį ar jungiate su kitais Nidos maršrutais
- Geriausias metas
- giedras rytas arba vakaras, kai pušyne gražiai išryškėja švyturys ir pakrantės horizontas; po lietaus avėkite neslidžią avalynę
Urbo kalno kopa, Urbas Hill
Urbo kalnas Nidoje: konkretus švyturio ir kopos lankymo taškas
Urbo kalnas yra Nidoje, Kuršių nerijos didžiajame kopagūbryje, o ne Parnidžio kopoje. Šis puslapis skirtas mišku apaugusiai kopai ir jos viršūnės aplinkai, kurioje stovi Nidos švyturys. Parnidžio kopa yra kitas objektas su kitu reljefu, prieiga ir lankymo patirtimi.
Urbo kalnas yra jautri apželdinta kopa, todėl nuo esamų takų nenukrypkite ir neardykite augalijos ieškodami trumpesnio kelio. Kopos apsaugos būklę lemia lankytojų elgesys, vėjas ir priežiūra, o ne tai, kiek atvirų vaizdų matyti nuo kiekvieno šlaito.
Kortelės taškas 55.3049337, 20.9956145 žymi patį Urbo kalno lankymo objektą, o ne garantuotą automobilių stovėjimo vietą ar vienintelį įėjimą. Nidoje verta sekti vietos nuorodas į švyturio pusę ir atskirai pasitikrinti, kur tą dieną leidžiama statyti automobilį.
51,4 m aukščio kopa yra geomorfologinis gamtos paminklas
VLE Urbo kalną apibūdina kaip 51,4 m aukščio kopą, esančią Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Nacionalinio parko direkcija nurodo, kad gamtos paveldo objektas užima 56,28 ha, o Urbo kalno geomorfologinis draustinis - 52,555 ha. Šie plotai apima ne vien taką prie švyturio, bet saugomą kopos ir jos aplinkos teritoriją.
Urbo kalno forma susijusi su Didžiojo kopagūbrio eoliniu reljefu. Direkcija aiškina, kad Kuršių nerijos smėlis čia kauptas ir perpustytas nuo laikotarpio, kai maždaug prieš 5 tūkst. metų formavosi dabartinės nerijos kopos. Smulkus vėjo supustytas smėlis Urbo kalne slūgso iki maždaug 65 m gylio, o požeminis vanduo yra 30 m ir giliau nuo kopos viršaus.
Saugomas ne tik patogus takas ir švyturio siluetas. Kiekvienas lankytojas vaikščiodamas per mišką padeda išlaikyti pačią kopos dangą, todėl verta laikytis esamų takų ir nekurti trumpinių per šlaitus ar paklotę.
Apželdinimas pakeitė smėlio kopą ir padėjo apsaugoti Nidą
Urbo kalnas XIX a. buvo gerokai atviresnis ir judresnis smėlio darinys. VLE nurodo, kad 1870-1874 m. jis apsodintas kalninėmis pušimis. Nacionalinio parko direkcija šį darbą aprašo kaip vieną pirmųjų tokių apželdinimo bandymų Kuršių nerijoje, kuris padėjo sustabdyti eolinį smėlio judėjimą ir apsaugoti Nidą nuo kopų slinkimo.
Urbo kalno istorija todėl nėra vien laukinės gamtos istorija. Čia matyti, kaip miškininkystė ir reljefo apsauga pakeitė kopos paviršių: pušys suformavo užuovėją, pradėjo kauptis augalinis sluoksnis, o smėlis tapo stabilesnis. Vėlesni 1880-1910 m. darbai rėmėsi sėkmingu Urbo kalno pavyzdžiu ir išplėtė kopų tvirtinimą.
Vaikščiojant verta atkreipti dėmesį į skirtumą tarp Urbo kalno ir atviresnių nerijos kopų. Miško ramybė čia yra ne atsitiktinis kraštovaizdis, o daugiau kaip šimtmetį trukusio apželdinimo rezultatas.
Nidos švyturys ant Urbo kalno turi du istorinius gyvenimus
1874 m. ant Urbo kalno pastatytas pirmasis Nidos švyturys buvo 27 m aukščio mūrinis bokštas. Jis veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o 1944 m. buvo susprogdintas besitraukiančios Vokietijos kariuomenės. Saugoma.lt pabrėžia, kad iš pirmojo statinio likę akmeniniai laiptai.
Po karo pastatytas dabartinis gelžbetoninis švyturys, o VLE nurodo, kad 1953 m. jis perstatytas iki 29,3 m aukščio. Jo signalas iš jūros pusės matomas maždaug iki 40 km. Todėl viršūnėje esantis bokštas nėra XIX a. originalas, tačiau vieta išlaiko tą pačią navigacinę funkciją ir istorinį ryšį su pirmuoju švyturiu.
Nidos švyturys yra atskiras lankymo objektas su sezoniniu muziejiniu režimu. Urbo kalno lauko lankymas ir patekimas į švyturio vidų nėra tas pats dalykas: prieš kelionę LIMIS arba Neringos muziejų puslapyje pasitikrinkite tos dienos valandas ir bilietų informaciją.
Kaip lankyti Urbo kalną saugiai ir pagarbiai
Vien Urbo kalnui verta skirti 45-90 min., jei norite ramiai nueiti iki švyturio, apžiūrėti akmeninius laiptus, perskaityti vietos istoriją ir fotografuoti pušyno aplinką. Ilgesnę dieną patogu jungti su Parnidžio kopa, Parnidžio pažintiniu taku arba Nidos lankytojų centro ekspozicija.
Kelyje pasitaiko akmenimis grįstų atkarpų, laiptų, šaknų ir natūralios miško dangos. Po lietaus akmenys, samanos ir šlaitai gali būti slidūs, todėl rinkitės avalynę su geru sukibimu. Koordinatė žymi objektą, bet nepatvirtina ištisinio bepakopio maršruto ar pritaikyto privažiavimo prie švyturio.
Urbo kalnas yra saugoma kopų teritorija. Nevažiuokite ant miško paklotės, nestatykite automobilio prie šaknų, nelaužykite šakų ir nepalikite šiukšlių. Per stiprų vėją būkite atsargūs po medžiais, o dėl laikinų takų, švyturio ar parkavimo apribojimų vadovaukitės vietos ženklais ir naujausia parko informacija.
