- Vieta
- Juodkrantė, Neringos savivaldybė
- Regionas
- Kuršių nerija
- Tipas
- Lauko skulptūrų ekspozicija ir miško takas
- Koordinatės
- 55.53557, 21.11723
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu; vasarą ankstyvas rytas arba vėlyva popietė
Hill of Witches, Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija
Raganų kalnas Juodkrantėje: kas tai per vieta
Raganų kalnas, dar vadinamas Jono kalnu, yra kopa Juodkrantėje, senųjų parabolinių kopų masyvo rytinėje dalyje. Tai ne uždaras muziejus, o lauko skulptūrų ekspozicija, kur einant taku vieną po kitos sutinkate ąžuolines Lietuvių pasakų, sakmių ir legendų figūras.
Kalno aukštis yra 42 m, jo forma ištęstos pasagos, o šlaitai apaugę pušimis ir krūmynais (išlikusi dalis Kuršių nerijos sengirės). Raganų kalnas yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuris nuo 2000 m. įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinis kraštovaizdis. Šiandien tai vienas labiausiai atpažįstamų Juodkrantės objektų, tinkantis ir šeimos pasivaikščiojimui, ir tautosakos temai.
Raganų kalno skulptūrų atsiradimas
Pasakojama, kad ekspozicijos idėja gimė iš legendos: pasak jos, šį kalną mėgo velniai ir raganos, čia keldavę puotas. Juodkrantės girininkas Jonas Stanius sumanė legendą atgaivinti drožinių pavidalu, ir 1979 m. surengta pirmoji Lietuvos tautodailininkų kūrybinė stovykla, kurioje išdrožtos 25 medinės skulptūros. Projekto autoriai - skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis.
Nuo 1979 m. beveik kasmet atvyksta meistrų, kurie restauruoja senas ir išdrožia naujų figūrų, todėl jau sukurta daugiau kaip 100 medinių skulptūrų (kai kurios su kalvių darbo pagražinimais). Ąžuolas čia svarbus ne tik kaip medžiaga: jis leidžia skulptūroms senti kartu su mišku, todėl Raganų kalnas kiekvienais metais atrodo šiek tiek kitaip.
Raganų kalnas, Joninės ir Juodkrantės atmintis
Kalnas mena ir seną Juodkrantės švenčių tradiciją. 19 a.-20 a. pradžioje šioje vietoje Mažosios Lietuvos gyventojai švęsdavo Rasas, arba Jonines, o iki Pirmojo pasaulinio karo ant kalno rinkdavosi muzikantai ir dainininkai iš Tilžės, Rusnės ir Klaipėdos.
Dėl to Raganų kalnas nėra tik skulptūrų rinkinys. Jis susieja Kuršių marių keliones, trumpiausios metų nakties šventimą, paparčio žiedo motyvą ir medinių figūrų tautosakinį pasaulį.
Raganų kalnas: kaip lankyti
Raganų kalną patogiausia lankyti pėsčiomis iš Juodkrantės centro. Takas vingiuoja mišku, todėl net vasarą čia būna daugiau pavėsio nei atvirose kopose. Vis dėlto po lietaus šaknys ir smėlingi šlaitai gali būti slidūs, tad patogi avalynė pravers.
Apsilankymui dažniausiai pakanka 45-90 minučių. Jei einate su vaikais, verta neskubėti: dalis skulptūrų turi detalių, kurias lengva praleisti, o kalvos papėdėje lankytojai dažnai randa ir vaikams skirtų žaidimo elementų.
Raganų kalnas: ką pastebėti einant taku
Verta žinoti, kad takas turi dvi dalis. Šviesiojoje pusėje, palei apie 1,5 km vingiuotą taką aplink Eglių slėnį, sustatyti pasakų veikėjus vaizduojantys drožiniai (tarp jų milžinė Neringa, dvylika brolių juodvarniais lakstančių ir jų sesuo Elenutė, žvejys Kastytis), o tamsiojoje - slibinai, raganos ir velniai. Taip pat ieškokite muzikantų, vartų, sostų ir liaudies humoro scenų; kai kurios figūros sukurtos taip, kad žiūrovas pats tampa scenos dalimi.
Geriausia Raganų kalną fotografuoti ne aštrioje vidurdienio Saulėje, o tada, kai miške yra minkšta šoninė šviesa. Taip geriau matosi medžio faktūra, veidų raižiniai ir skulptūrų santykis su tamsiu pušynu.
