Preila, Neringos savivaldybė
Neringa
Kuršių nerijos žvejų gyvenvietė prie marių
55.37670, 21.05750
45-90 min.; 2-3 val. su pėsčiųjų maršrutu
saulėlydis prie marių, ramus ne sezonas arba paukščių stebėjimo metas
Preila
Preila prie Mažosios įlankos
Preila yra Neringos gyvenvietė Kuršių nerijoje, 6 km į šiaurės rytus nuo Nidos, Preilos-Pervalkos seniūnijoje. VLE ją apibūdina kaip turizmo ir poilsio gyvenvietę su maždaug 200 gyventojų (2021). Ji įsikūrusi prie Mažosios Preilos įlankos, kurią riboja smėlėti kyšuliai - Ožkų ragas šiaurėje ir Mažasis Preilos ragas pietuose.
Nuo Baltijos jūros Preilą užstoja mišku apželdintos kopos; viena jų į pietus nuo gyvenvietės vadinama Preilos kalnu. Kaip ir visa Kuršių nerija, Preila yra UNESCO pasaulio paveldo objekto (Nr. 994) dalis. Gyvenvietė turi prieplauką ir biblioteką (nuo 1956 m.), bet stipriausia savo lėtumu.
Nuo Naujųjų Naglių: 1843 m.
Preila įsikūrė 1843 m., kai čia persikėlė smėlio užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai. 1846 m. buvo 12 namų, 1849 m. iš Naujųjų Naglių perkelta mokykla, 1878 m. pastatyta smuklė. Kaip ir Pervalkos atveju, tai Kuršių nerijos užpustytų kaimų istorijos tęsinys.
1933 m. Preilai suteikus vasarvietės-kurorto statusą daugumą sodybų imta pertvarkyti: ūkinės patalpos iškeltos iš gyvenamųjų namų, stogai perdengti čerpėmis, pastatyta žuvų rūkyklų. Veikė ir Lietuvių žvejų draugijos skyrius bei pasieniečių punktas.
Mediniai žvejų namai
Pietinėje Preilos dalyje išlikę nemažai medinių vienaukščių žvejų namų su dvišlaičiais čerpių ir nendrių stogais; du jų pastatyti 1890 m., kiti - XX a. pirmoje pusėje. Tokie pastatai padeda suprasti, kad Kuršių nerijos architektūra yra ne tik stilius, o prisitaikymas prie vėjo, smėlio, marių ir mažų sklypų.
XIX a. antroje pusėje vokiečių rašytojas Ludwigas Passarge rašė apie itin skurdų šio žvejų kaimo gyvenimą, o XX a. pradžioje dalis gyventojų jau vertėsi ir iš poilsiautojų - veikė viešbutis „Preilos briedis“ bei keli pensionai. Preilą buvo pamėgę vokiečių dailininkai.
Pėsčiųjų maršrutai ir kopos
Preilą patogu derinti su Kuršių nerijos nacionalinio parko pėsčiųjų maršrutais. Netoli iškyla Preilos kalnas, o į pietus - aukščiausia visoje nerijoje Vecekrugo kopa (67,2 m); maršrutai leidžia kaimą sujungti su kopomis, įlankomis ir miško takais.
Lankytojui svarbiausia eiti pakrante, stebėti namų ritmą, marias ir ragus, o ne ieškoti vieno didelio paminklo. Paukščių stebėtojams įdomios marių įlankos ir pakrantės krūmynai.
Kaip lankyti
Gyvenvietė atvira, bilieto į ją nėra, tačiau Kuršių nerijoje gali galioti vietinės rinkliavos, parkavimo ir saugomos teritorijos taisyklės. Trumpam pasivaikščiojimui pakanka 45-90 min., o su pėsčiųjų maršrutu - 2-3 val.
Lankant reikia gerbti gyvenamąją aplinką ir privačius kiemus: nefotografuoti jų kaip dekoracijos ir saugoti trapią kopų bei pakrantės augaliją.
