- Vieta
- Uostadvario k., Rusnės sen., Šilutės rajono savivaldybė
- Regionas
- Pamarys
- Tipas
- Nemuno deltos techninio paveldo objektas
- Adresas
- Uostadvario g. 51, Uostadvario k., Rusnės sen., Šilutės r.
- Koordinatės
- 55.34300, 21.29200
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; daugiau derinant su Uostadvario švyturiu ir Rusne
- Geriausias metas
- vasara arba ankstyvas ruduo, kai patogu keliauti po Rusnės salą
Uostadvario polderių vandens kėlimo stotis
Pirmoji polderių vandens kėlimo stotis Lietuvoje
Uostadvario vandens kėlimo stotis yra viena iš tų vietų, kur Nemuno delta atsiskleidžia ne tik kaip Gamta, bet ir kaip ilgai prižiūrima vandens infrastruktūra. Saugomų teritorijų duomenimis, tai pirmoji tokios paskirties stotis Lietuvoje ir seniausias dešiniojo Nemuno deltos kranto hidrotechnikos įrenginys - polderių krašte vanduo nėra fonas, jis lemia sodybas, kelius, laukus ir visą gyvenimo tvarką.
Kultūros vertybių registre objektas nurodomas Uostadvario g. 51, Uostadvario kaime; paveldo registro kodas 16753, objektas valstybės saugomas ir priklauso Uostadvario vandens kėlimo stoties statinių kompleksui. Stotis stovi ant vaizdingo Vilkinės upės kranto, netoli Krokų lankos.
1907 m. statyba ir Schichau garo mašina
Stotis pastatyta 1907 m. pagal 1906 m. liepos 9 d. Karaliaučiaus karališkosios žemių sausinimo statybos tarnybos projektą; rizalitų frontonuose iki šiol matyti įrašai su statybos data 1907. Viduje veikė garo mašina, 1906 m. pagaminta Elbinge (dab. Elbliongas) F. Schichau įmonėje - vienoje žinomiausių to meto Rytų Prūsijos mašinų gamyklų.
Vėliau stotis dalimis rekonstruota 1953, 1967 ir 1978 m., todėl vietoje matomas ne vienas laiko sluoksnis: pradinė garo technika, sovietmečio elektriniai siurbliai ir šiandieninis paveldosauginis statusas. Šios datos ir gamintojo lentelė rodo, kad Uostadvaris yra ne tik gražus senas pastatas, o pramoninės ir hidrotechninės istorijos liudininkas.
Kaip veikia polderių logika
Polderis yra žemesnė, nuo vandens pylimais saugoma teritorija, kurioje vandens perteklių reikia mechaniškai iškelti. Uostadvario stotis garo mašina varomais siurbliais iš žemiau jūros lygio esančių Vilkinės polderių laukų kėlė ir leido vandenį į Atmatą, taip apsaugodama pievas ir sodybas nuo užliejimo.
Ši vieta priklauso Pakalnės polderių kraštovaizdžio draustiniui. Dėl to stotį verta žiūrėti ne kaip izoliuotą pastatą, o kartu su keturiomis arkinėmis pralaidomis su metalinėmis sklendėmis, kanalais, lygiais laukais, pylimais ir vandens keliais aplink Rusnę.
Šilutės polderių muziejus ir ką pamatyti
Prieš keletą metų stotis buvo restauruota, o jos buvusioje mašinų salėje įrengtas Šilutės polderių muziejus, pasakojantis, kaip Šilutės kraštas istoriškai kovojo su vandens pertekliumi ir potvynių grėsme. Atvykus verta apžiūrėti raudonų plytų pastatą, jo santykį su Vilkinės kanalu, pralaidas ir visą aplinkinį polderių reljefą.
Vos netoliese stovi Uostadvario švyturys, todėl abi vietas praktiška lankyti kartu. Viena pasakoja apie orientyrus vandens keliuose, kita - apie vandens pertekliaus valdymą deltoje, o kartu jos sudaro vientisą Uostadvario techninio paveldo kompleksą.
Darbo laikas ir planavimas
Kadangi stotyje veikia muziejus, lankymo tvarka gali keistis pagal sezoną, o nuolatinio darbo laiko ar bilietų informacijos rasti nepavyko. Planuojant kelionę verta tikrinti naujausią Šilutės polderių muziejaus informaciją ir nesiremti senais kelionių portalų įrašais.
Objektui paprastai pakanka 30-60 minučių. Daugiau laiko skirkite, jei tą pačią dieną lankote Rusnę, Uostadvario švyturį, Pakalnės polderius ir kitus Nemuno deltos objektus.
