- Vieta
- Neringos savivaldybė
- Regionas
- Neringa
- Tipas
- Juodkrantės marių įlanka, gintaro istorijos vieta ir dendrologinio tako garso objektas
- Adresas
- Juodkrantė, Neringa
- Koordinatės
- 55.55239, 21.12746
- Kiek skirti laiko
- 45 min.-1,5 val.; daugiau su Juodkrantės dendrologiniu taku ir marių pakrante
- Geriausias metas
- pavasaris-ruduo; ramiam garsų klausymui geriausia ne piko metu
Gintaro įlanka Juodkrantėje, Juodkrantės Garsų gaudyklė
Gintaro įlanka ir „Garsų gaudyklė“: Juodkrantė tarp istorijos ir klausymosi
Gintaro įlanka ir „Garsų gaudyklė“ yra geras Juodkrantės maršruto derinys, nes viena vieta kalba apie XIX a. gintaro pramonės istoriją, o kita kviečia sulėtėti ir klausytis Kuršių nerijos garsų. Abu objektai nėra dideli, bet kartu jie praplečia įprastą Juodkrantės pasivaikščiojimą.
Gintaro įlanka yra marių pakrantės atminties vieta, o „Garsų gaudyklė“ - dendrologinio tako garso objektas. Viena primena, ką žmonės ieškojo po vandeniu ir smėlyje, kita - ką galima išgirsti, jei sustoji tarp pušų.
Gintaro įlanka ir „Stantien & Becker“ gintaro kasykla
Šiaurinėje Juodkrantės dalyje plytinti Gintaro įlanka turi turtingą pramonės istoriją. Nuo 1855 m. Vokietijos valdžiai gilinant marių farvaterį tarp Mėmelio ir Karaliaučiaus, žemkasės ties Juodkrante iškeldavo „mėlynąją žemę“ su gintaro gabalais. 1858 m. Mėmelio verslininkas Wilhelmas Stantienas ir Moritzas Beckeris įkūrė bendrovę „Stantien & Becker“, kuri tapo didžiausiu to meto Klaipėdos krašte veikusiu industriniu objektu - tikra gintaro imperija.
Kuršių nerijos nacionalinio parko duomenimis, nuo 1862 m. per beveik 30 metų iš marių dugno iškasta apie 2 250 tonų gintaro; rekordiniais 1868 m. - per 94 tonas, vidutiniškai apie 75 tonas per metus. Kasimui naudota iki 21 garinės žemsemės, kurioms ir buvo suformuotas uostelis, dabar žinomas Gintaro įlankos vardu. Klestint gavybai Juodkrantės gyventojų skaičius nuo 170 šoktelėjo iki 851 (1885 m.), ir kaimas pralenkė Nidą, tapdamas didžiausia Kuršių nerijos gyvenviete.
Juodkrantės gintaro lobis - 434 akmens amžiaus dirbiniai
Kasdami žaliavą darbininkai aptikdavo ir žmogaus rankų darbo dirbinių. 1860-1881 m. apie 2,5 km ilgio seklumoje, 2-4 m gylyje, 0,65 km į šiaurę nuo Juodkrantės buvo surinktas Juodkrantės lobis - 434 vidurinio neolito ir bronzos amžiaus (datuojami trečiu tūkstantmečiu prieš Kristų) gintaro dirbiniai. Tarp jų - kabučiai, laivelio pavidalo sagos, vamzdeliniai karoliai, amuletai ir ypač vertingos gintarinės žmonių bei gyvulių figūrėlės.
Lobis dar vadinamas R. Klebso kolekcija; jis priklausė „Stantien und Becker“ bendrovei, o radinius įvertino geologas G. M. Berendtas ir archeologas O. Tischleris. 1944 m. dalis lobio išvežta į Göttingeno universiteto Geologijos ir paleontologijos muziejų (saugoma iki šiol), kita dalis liko Karaliaučiuje ir, manoma, pražuvo karo pabaigoje. Manoma, kad dirbiniai galėjo būti atplukdyti iš Sembos pusiasalio gyvenviečių arba čia buvo ilgalaikė akmens amžiaus aukojimo vieta. Lobio analogus (atkūrė Lietuvos menininkai) galima pamatyti Mizgirių Gintaro galerijoje-muziejuje Nidoje.
Ką matyti Gintaro įlankoje šiandien
Šiandien Gintaro įlanka nėra didelė ekspozicija po atviru dangumi - jos vertė labiau kontekstinė. Stovėdami prie marių galite įsivaizduoti, kaip XIX a. čia pūškavo garinės žemsemės, dirbo iki tūkstančio darbininkų, o priešais įlanką kūrėsi darbininkų kolonija, vadinta Kalifornija. Spėjama, kad ties Juodkrante mariose dar slūgso apie 112 tonų gintaro.
Todėl įlanką verta lankyti su išankstine istorija galvoje. Be konteksto tai gali atrodyti tik kaip graži marių pakrantė; su kontekstu ji tampa svarbiausia Juodkrantės gintaro atminties vieta ir vienu reikšmingiausių Kuršių nerijos pramonės paveldo taškų.
„Garsų gaudyklė“ Juodkrantės dendrologiniame take
Netoli marių, Juodkrantės dendrologiniame take, stovi „Garsų gaudyklė“ - didelis medinis akustinis objektas (apie 3 m dydžio). Tai paprastas, bet veiksmingas įrenginys: medinis ragas nukreipia dėmesį į garsą, o ne į vaizdą, ir taip papildo Gamtinį miško maršrutą.
Čia verta sustoti be skubėjimo. Klausykitės vėjo pušyse, žingsnių smėlyje, marių vandens, paukščių ir tolimesnių Juodkrantės garsų. „Garsų gaudyklė“ veikia tik tada, kai lankytojas sutinka nutilti, todėl ramiausia ją patirti ne piko metu.
Kaip sujungti abu objektus
Gintaro įlanką ir „Garsų gaudyklę“ geriausia lankyti kaip vieną ramią Juodkrantės maršruto atkarpą. Pradėkite nuo marių pakrantės, tada eikite į dendrologinį taką, o vėliau galite tęsti link Raganų kalno ar Juodkrantės centro.
Jei keliaujate su vaikais, objektų derinys patogus: viena tema yra gintaras ir senoji gavyba, kita - garsų klausymasis. Tai leidžia maršrutą padaryti ne vien vaikščiojimu, bet ir stebėjimo bei klausymo žaidimu.
Ką derinti Juodkrantėje
Netoliese verta aplankyti Raganų kalną, Juodkrantės kormoranų ir pilkųjų garnių koloniją, marių pakrantę ir Juodkrantės vilų zonas. Gintaro įlanka ir „Garsų gaudyklė“ geriausiai veikia kaip mažesni, bet prasmingi sustojimai šiame maršrute.
Ramesniam laikui rinkitės ankstyvą rytą arba ne sezono dieną. Tuomet „Garsų gaudyklė“ turi daugiau prasmės, nes aplink mažiau triukšmo, o marių ir pušyno garsai tampa aiškesni.
