Kaunas

Kauno pilis prie Nemuno ir Neries santakos yra viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių ir ryškiausias Kauno viduramžių gynybos ženklas.

Pažaislio vienuolynas prie Kauno marių yra svarbiausias Lietuvos baroko ansamblis, siejamas su Pacų fundacija, kamalduliais, itališka architektūra, freskomis ir šiandien veikiančia sakraline bei kultūrine erdve.

Kauno IX fortas yra Kauno tvirtovės dalis, vėliau tapusi kalėjimu, NKVD perdavimo punktu ir nacių masinių žudynių vieta; šiandien tai muziejus ir viena svarbiausių Lietuvos atminties erdvių.

Kristaus Prisikėlimo bazilika Žaliakalnyje yra Kauno modernizmo ir valstybingumo simbolis: tarpukario nepriklausomybės paminklo idėja, sovietmečio pertrauka, balta vertikali architektūra ir miesto panorama nuo terasos.

Buvę Kauno centrinio pašto rūmai Laisvės alėjoje yra vienas svarbiausių tarpukario Kauno modernizmo pastatų: 1930-1932 m. Felikso Vizbaro projektuotas valstybės ryšių centras jungia funkcionalistinį planavimą, tautinio stiliaus dekorą ir UNESCO pripažinto modernistinio Kauno kontekstą.

Žaliakalnio funikulierius yra nuo 1931 m. veikiantis Kauno technikos paveldo objektas, jungiantis V. Putvinskio gatvę su Žaliakalniu. 142 m ilgio, 14 laipsnių nuolydžio keltuvas per 1,5 minutės parodo, kaip tarpukario Kaunas sprendė augančio miesto ir šlaitų susisiekimą.

Lietuvos karininkų ramovė Kaune yra vienas iškilmingiausių vėlyvojo tarpukario reprezentacinių pastatų: 1935-1937 m. karininkų lėšomis pastatyti rūmai jungia modernizuotą istorizmą, tautinio stiliaus simboliką, Broniaus Pundziaus „Tris milžinus“ ir išskirtinius antro aukšto interjerus.

Aleksoto funikulierius yra 1935 m. atidarytas veikiantis Kauno keltuvas, jungiantis Aleksoto kalno papėdę prie Vytauto Didžiojo tilto su Linksmadvario puse ir apžvalgos aikštele. 132,9 m ilgio, 18 laipsnių nuolydžio vienkelis funikulierius išsaugo tarpukario vagonėlius, traukos įrangą ir vieną geriausių miesto panoramos maršrutų.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune yra didžiausias valstybinis dailės muziejus Lietuvoje ir svarbiausia vieta pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą. Jo istorija prasideda 1921 m. Čiurlionies galerijos įstatymu, o dabartinis muziejaus kompleksas išaugo iš 1930-1936 m. statyto Vytauto Didžiojo muziejaus.

Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune yra vienas seniausių Lietuvos muziejų, pradėtas kurti 1919 m. pabaigoje ir iškilmingai atidarytas 1921 m. vasario 16 d. Dabartiniai 1936 m. rūmai kartu su Čiurlionio muziejumi, bokštu ir memorialiniu sodeliu sudaro vieną svarbiausių tarpukario Kauno valstybės atminties ansamblių.

Kino teatras „Romuva“ Laisvės alėjoje yra 1940 m. pastatytas ir iki šiol kino funkciją išlaikęs Kauno modernizmo objektas. Jo atitraukta nuo gatvės padėtis, nedidelė viešoji aikštelė, stiklinis bokštelis ir ovalinė salės logika daro „Romuvą“ vienu ryškiausių tarpukario kino kultūros pėdsakų Lietuvoje.

Pienocentro rūmai Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės kampe yra vienas ryškiausių Kauno tarpukario funkcionalizmo pastatų. 1931-1934 m. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir Karolio Reisono projektuotas administracinis, komercinis ir gyvenamasis pastatas rodė, kokią ekonominę ir reprezentacinę galią turėjo Lietuvos pieno kooperacija.

Lietuvos banko rūmai Kaune yra 1925-1928 m. Mykolo Songailos projektuoti centrinio banko rūmai, pastatyti laikinojoje sostinėje įtvirtinant litą ir modernią finansų sistemą. Monumentalus eksterjeras, operacijų salė, saugyklos, Milners durys, senasis liftas ir Voldemaro butas daro juos vienu prabangiausių tarpukario Kauno interjerų.

Tyrimų laboratorija Kaune yra 1933-1935 m. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas Ginklavimo valdybos pastatas, sukurtas kariniams chemijos, balistikos, metalurgijos ir technikos tyrimams. Šiandien jis veikia kaip KTU Cheminės technologijos fakulteto erdvė ir yra vienas stipriausių Kauno tarpukario funkcionalizmo pavyzdžių.

Pažangos rūmai Laisvės alėjoje yra 1933-1934 m. Felikso Vizbaro projektuotas reprezentacinis tarpukario biurų pastatas, kuriame veikė AB „Pažanga“, Lietuvos tautininkų sąjungos vadovybė, „Lietuvos aido“ redakcijos ir kitos politinės bei kultūrinės organizacijos. Jo fasade moderni biurų logika susitinka su tautinio stiliaus dekoru, balkonais, lenktais vitrininiais langais ir Laisvės alėjos miesto scena.

Žemės banko rūmai Kaune yra 1933-1935 m. Karolio Reisono projektuotas banko pastatas prie Vienybės aikštės, šiandien naudojamas kaip KTU centriniai rūmai. Jo santūri architektūra rodo, kaip tarpukario Kauno bankų pastatai judėjo nuo istoristinės reprezentacijos prie šviesos, higienos, funkcijos ir modernizmo.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai K. Donelaičio gatvėje yra 1937-1939 m. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas tarpukario Lietuvos verslo institucijos pastatas. Iš išorės tai santūrus modernizmo ir klasikinės reprezentacijos derinys su arkiniais granito portalais, o viduje KVR fiksuoja Petro Kalpoko freskas, Stasio Ušinsko vitražus, Broniaus Pundziaus reljefus ir kitą retą dailės bei interjero paveldą.

Kauno apskrities savivaldybės rūmai Vytauto pr. 91 yra vienas didžiausių tarpukario Lietuvos administracinių pastatų, 1932-1934 m. projektuotas Vytauto Landsbergio-Žemkalnio. Jo šviesus granitinis fasadas, tamsūs labradoro portalai ir moderni gelžbetoninė konstrukcija rodo laikinosios sostinės reprezentacinę ambiciją, o vėlesnė sovietų saugumo istorija suteikia pastatui sunkų atminties sluoksnį.

Taupomųjų kasų rūmai Laisvės al. 96 yra paskutinis didelis tarpukario Laisvės alėjos architektūrinis akcentas: 1938-1940 m. statytas funkcionalistinis valstybės finansų ir administracijos pastatas, kurį projektavo Arnas Funkas, Adolfas Lukošaitis ir Bronius Elsbergas. Rūmai iki sovietų okupacijos nespėjo būti atidaryti, bet iki šiol išlaikė stiprų modernistinės sostinės mastelį.

Fiziško auklėjimo rūmai Sporto g. 6 yra tarpukario Kauno sporto ir kūno kultūros valstybės projekto branduolys. 1932-1934 m. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas pastatas buvo skirtas rengti kūno kultūros mokytojus, kariuomenės instruktorius ir sporto specialistus; šiandien tai Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai.

Ugniagesių rūmai Kaune yra 1929-1930 m. pastatyta modernizmo ir Art Deco bruožų gaisrinė, suprojektuota inžinieriaus architekto Edmundo Fryko ir konstruktoriaus Prano Markūno. Lenktas fasadas su garažų vartais, bokšteliais ir miesto tarnybos programa rodo, kaip tarpukario Kaunas net utilitariai infrastruktūrai suteikė reprezentacinį sostinės mastelį.

Kauno sporto halė Perkūno al. 5 yra 1939 m. pastatyta pirmoji Europoje specialiai krepšiniui projektuota arena. Anatolijaus Rozenbliumo inžinerinis sprendimas su keturiomis 60 m plieninėmis arkomis ir Stasio Kudoko architektūrine dalimi sukūrė vietą, kurioje vyko 1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas ir kur dešimtmečius gyveno Kauno „Žalgirio“ atmintis.

Darbo rūmai Kaune, dabartinis Kauno kultūros centras, yra 1938-1940 m. suformuotas tarpukario darbininkų kultūros ir savišvietos centras. Vytauto pr. 79 stovintis Adolfo Lukošaičio ir Antano Novickio pastatas jungia griežtą modernistinį fasadą, turtingą kultūrinę programą, nacių Gestapo atmintį ir iki šiol tęsiamą viešos kultūros funkciją.

Kauno valstybinė filharmonija įsikūrusi buvusiuose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Seimo rūmuose - 1925-1929 m. Edmundo Fryko projektuotame viename prestižiškiausių tarpukario valstybės institucijų pastatų Kaune. Čia veikė Teisingumo ministerija ir Vyriausiasis tribunolas, vyko Neumanno-Sasso procesas, 1936-1940 m. posėdžiavo Ketvirtasis Seimas, o nuo 1961 m. pastatas tapo svarbia Kauno koncertinio gyvenimo erdve.

Kauno evangelikų reformatų bažnyčia E. Ožeškienės g. 41 yra retas tarpukario modernistinės sakralinės architektūros pavyzdys. 1937 m. Karolio Reisono parengtas projektas pakeitė Vaclovo Michnevičiaus neogotikinę idėją, o bažnyčios istorija veda nuo dar nespėtų pradėti pamaldų per sovietinius sandėlius ir sporto salę iki 2019 m. grąžinimo tikintiesiems bei 2026 m. pradėtos bokšto atkūrimo istorijos.

Žydų bankas Kaune buvo 1924-1925 m. Laisvės al. 106 pastatytas Centralinio žydų banko ir prekybinio pasažo kompleksas, kurį projektavo Grigorijus Mazelis ir Mikas Grodzenskis. Šiandien čia veikia Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, o pats banko pasažas yra prarastas paveldo sluoksnis, saugomas kaip reikšminga buvusio užstatymo vieta Kauno Naujamiesčio KVR teritorijoje.

Kauno miesto ligonių kasos rūmai - 1933-1935 m. A. Mickevičiaus ir Miško gatvių kampe pastatytas Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir Antano Novickio projektuotas sveikatos apsaugos modernizmo pastatas. Jis buvo skirtas ligonių kasų administracijai, draudimo operacijoms ir ambulatorijoms, o šiandien čia veikia Kauno miesto poliklinikos Centro padalinys.

Kauno totorių mečetė - Totorių g. 6 Ramybės parke stovinti 1930-1932 m. pastatyta mūrinė mečetė, sukurta kaip Vytauto Didžiojo jubiliejaus laikų paminklas Lietuvos totorių bendruomenei. Tai valstybės saugomas nacionalinės reikšmės objektas, šiandien vėl veikiantis kaip Kauno musulmonų maldos namai.

Studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmai - Parodos g. 26 prie Vytauto parko stovintis Edmundo Alfonso Fryko projektuotas istoristinių formų pastatas. 1928 m. Vasario 16-ąją atidaryti rūmai buvo studentų tautininkų korporacijos organizacinis centras su sale, biblioteka, redakcijomis ir gyvenamaisiais kambariais, o šiandien pastatas siejamas su vaikų ir jaunimo ugdymo bei scenos menų funkcijomis.

Maironio lietuvių literatūros muziejus Kauno Rotušės aikštėje veikia XVIII a. vėlyvojo baroko rūmuose, kuriuos poetas Jonas Mačiulis-Maironis nusipirko 1909 m. Čia išlikęs jo memorialinis butas, atkurtas Tado Daugirdo dekoras, literatūros istorijos ekspozicijos, gotikiniai rūsiai ir sodas su sudėtingais miesto atminties sluoksniais.

Kauno valstybinis muzikinis teatras Miesto sode yra 1892 m. atidarytas pirmasis specialiai teatrui skirtas pastatas Lietuvoje, vėliau tapęs Valstybės teatro scena. Čia prasidėjo profesionali lietuvių opera, drama ir baletas, 1920 m. posėdžiavo Steigiamasis Seimas, o neobarokinis ir art deco interjerų sluoksnis iki šiol veikia kaip viena svarbiausių Kauno kultūros erdvių.

Aukštesnioji technikos mokykla Kaune - Tvirtovės al. 35 stovintys Stasio Kudoko projektuoti 1937-1938 m. techninio švietimo rūmai. Pastatas žymi tarpukario Lietuvos inžinerinio mokymo ambiciją, šiaurinės Kauno dalies plėtrą ir modernizuoto istorizmo kryptį, o šiandien veikia kaip Lietuvos inžinerijos kolegijos erdvė.

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune - Vilniaus g. 33 veikiantis valstybingumo muziejus buvusiuose Prezidento rūmuose. 1919-1940 m. čia rezidavo Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, vyko priėmimai, valstybės vadovo darbas ir paskutiniai laisvos Lietuvos sprendimų momentai prieš sovietų okupaciją.

Sugiharos namai Kaune - buvusio Japonijos konsulato vieta Vaižganto g. 30, kur 1939-1940 m. gyveno diplomatas Chiune Sugihara. Memorialinis muziejus pasakoja apie jo ir Nyderlandų konsulo Jano Zwartendijko vizas, kurios tūkstančiams karo pabėgėlių atvėrė kelią iš Lietuvos per Sovietų Sąjungą ir Japoniją.

Kauno choralinė sinagoga E. Ožeškienės g. 13 yra 1872 m. pastatyta Ohel Jaakov sinagoga ir viena svarbiausių išlikusių Kauno žydų sakralinio paveldo vietų. Valstybės saugomas nacionalinės reikšmės objektas tebėra veikianti maldos vieta, o jos istorija jungia gubernijos laikotarpio architektūrą, tarpukario litvakų kultūrą, Holokausto atmintį ir pokario išgyvenusiųjų susitikimų vietą.

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, dažnai vadinama Soboru, yra vienas ryškiausių Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės aikštės akcentų. 1890-1895 m. pastatytas kaip Kauno tvirtovės stačiatikių įgulos soboras, nuo 1919 m. jis tapo katalikiška Lietuvos kariuomenės įgulos bažnyčia, sovietmečiu buvo paverstas vitražo ir skulptūros galerija, o po 1991 m. grąžintas Kauno arkivyskupijai.

Ateitininkų sąjungos rūmai Laisvės al. 13 yra vienas įdomiausių Kauno tarpukario architektūros lūžio objektų. 1926 m. pradėti kaip ateitininkų studentų bendrabutis pagal Felikso Vizbaro istorizmo formų projektą, apie 1929 m. iškilę rūmai 1931 m. buvo Algirdo Šalkauskio modernizuoti, o šiandien veikia kaip KTU III rūmai.

Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai A. Mickevičiaus g. 9 yra 1931-1933 m. Vladimiro Dubeneckio suprojektuotas tarpukario Kauno medicinos mokslo pastatas. Šiandien tai LSMU centriniai rūmai, o jų istorija jungia universiteto plėtrą, modernias laboratorijas, pirmąjį Lietuvos krematoriumą ir 1944 m. rūsiuose slėptus Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikus.

Kauno klinikų kompleksas Eivenių g. 2 yra 1937-1939 m. pastatyta Vytauto Didžiojo universiteto ligoninė, iki šiol išlaikiusi pirminę gydymo, mokslo ir studijų paskirtį. Tai vienas didžiausių tarpukario Lietuvos statybos projektų: prancūzų architekto Urbaino Cassano ir Elie Ouchanoffo suprojektuota universitetinė ligoninė su požeminiais tuneliais, 75 m kaminu, raudonų stogų korpusais ir nacionalinio kultūros paminklo statusu.

Perkūno namas Kaune yra vienas ryškiausių Lietuvos vėlyvosios gotikos miestietiškos architektūros objektų. Nors vardas gimė iš 1818 m. rastos figūrėlės ir romantinės Perkūno šventyklos legendos, dokumentai rodo daug žemiškesnę pradžią: tai buvo turtingo Kauno miestiečio gyvenamasis namas, vėliau tapęs jėzuitų koplyčia, teatru, dvasininkų būstu ir restauruotu paveldo objektu.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus Laisvės al. 106 yra vienas seniausių Lietuvos muziejų ir didžiausia šalies zoologinė kolekcija. Jo istorija prasidėjo 1919 m. kartu su Gamtos tyrimo stotimi, o šiandien lankytojus čia pasitinka septynios salės, apie 17 tūkst. eksponuojamų gyvūnų preparatų ir daugiau kaip 300 tūkst. vienetų saugomi rinkiniai.

Lietuvos aviacijos muziejus Aleksote veikia istoriniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Įsteigtas 1990 m., jis saugo per 24 000 eksponatų ir daugiau kaip 50 skraidymo aparatų - skraidančią „Lituanicos“ repliką, Broniaus Oškinio sklandytuvus ir ANBO-IV brėžinius.

Velnių muziejus Kaune yra vienas savičiausių Lietuvos muziejų: 1982 m. įkurta ekspozicija tęsia dailininko Antano Žmuidzinavičiaus surinktą velnių kolekciją, išaugusią nuo apie 260 iki maždaug 3000 objektų iš Lietuvos ir per 70 šalių – pasakojimą apie liaudies vaizduotę, humorą, baimę ir krikščionišką ikonografiją.

Kauno paveikslų galerija – 1979 m. atidarytas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys K. Donelaičio g. 16, kuriame laikinos lietuvių ir užsienio menininkų parodos susitinka su Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetu ir Kauno moderniosios kultūros pasakojimu.

Lietuvos švietimo istorijos muziejus Kaune (nuo 2023 m. - Lietuvos švietimo muziejus) yra 1922 m. įkurta mokyklos ir pedagogikos istorijos vieta. Jis saugo per 55 000 muziejinių vertybių - senuosius vadovėlius, rašymo priemones, mokyklos baldus ir ugdymo dokumentus.

VDU Botanikos sodas Kaune yra seniausias ir didžiausias Lietuvos universiteto botanikos sodas: 1923 m. įkurtas 62,5 ha sodas buvusio Aukštosios Fredos dvaro parke saugo apie 14 700 augalų rūšių, veislių ir formų, oranžeriją, rožynus, jurginus, vaistinių augalų ekspozicijas ir istorinius tvenkinius.

Jiesios kraštovaizdžio draustinis (447 ha, įsteigtas 1960 m.) saugo Jiesios slėnio atodangas ir erozinius šlaitus prie Nemuno Kaune. Napoleono kalnas - tai I tūkstantmečio Jiesios piliakalnis (45 x 22 m aikštelė, 63,6 m aukštis), siejamas su 1812 m. prancūzų kariuomenės žygiu.

Kauno tvirtovės VII fortas Žaliakalnyje yra 1883-1890 m. statytas paskutinis mūrinis tvirtovės fortas ir kartu viena ankstyviausių Kauno Holokausto vietų. Geriausiai išlikęs dviejų pylimų fortas šiandien veikia kaip muziejinė, edukacinė ir atminties erdvė.

Kauno tvirtovės VI fortas Petrašiūnuose yra 1882-1889 m. pastatytas šešiakampis carinės tvirtovės fortas, vienas stipriausių jos mūrinių įtvirtinimų. Šiandien jį labiausiai pažįstame per Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspoziciją, kurioje pylimai susitinka su tankais ir artilerija.

Kauno tvirtovės I fortas Kazliškiuose yra 1888-1889 m. pastatytas penkiakampio plano carinės tvirtovės fortas vakariniame miesto pakraštyje. Vėliau jis sustiprintas 1893 ir 1908 m., o lankomas labiausiai per reljefą - pylimus, griovius ir žalią fortifikacijos kraštovaizdį.

Mokslo sala Kaune – pirmasis mokslo ir inovacijų populiarinimo centras Lietuvoje Nemuno saloje. SMAR Architecture Studio suprojektuotame pastate su 27 m skersmens disku veikia 140 interaktyvių eksponatų ekspozicija „Žmogus. Gamta. Mašina“, planetariumas ir 4 STEAM laboratorijos.

Art Deco muziejus Kaune veikia 1929 m. architekto Edmundo Alfonso Fryko projektuoto daugiabučio 5-ajame bute Gedimino g. 48: 2017-2020 m. restauruotas autentiškas tarpukario interjeras leidžia Kauno modernizmą pamatyti iš vidaus per baldus, medžiagas ir kasdienybės estetiką.

Atominis bunkeris Kaune yra privatus KGB šnipų muziejus Raudondvario pl. 164A: čia rodoma slapta NKVD, KGB ir milicijos sekimo įranga – pasiklausymo „blakės“, šifravimo aparatai, slapto fotografavimo minifotoaparatai, pelengatoriai ir kiti Šaltojo karo prietaisai, leidžiantys suprasti baimės ir kontrolės kultūrą sovietmečiu.

Veršvos kraštovaizdžio draustinis Kaune saugo Veršvos upelio slėnį kaip vientisą gamtinį-kultūrinį teritorinį kompleksą: 1995 m. įsteigtoje 108 ha teritorijoje glaudžiasi geologinės, geomorfologinės, hidrografinės, botaninės ir zoologinės vertybės miesto pakraštyje.

Kauno rotušė, vadinama Baltąja gulbe, yra Rotušės aikštės ašis ir vienas svarbiausių senojo Kauno savivaldos pastatų: XVI a. pradėta mūryti rotušė šiandien veikia kaip Kauno miesto muziejaus erdvė.

Kauno arkikatedra bazilika Vilniaus gatvėje yra pagrindinė Kauno arkivyskupijos šventovė ir vienas didžiausių Lietuvos gotikos sakralinių pastatų, siejamas su XV a. miesto augimu, katedros statusu ir tarpukario bažnytine istorija.

Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir bernardinų vienuolynas prie Kauno pilies yra vienas seniausių Kauno sakralinių kompleksų: vėlyvosios gotikos raudonų plytų ansamblis, grįžęs pranciškonų bendruomenei po sudėtingo XX a.

Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčia, kauniečių vadinama Vytautine, laikoma seniausia Kauno bažnyčia ir vienintele lotyniško kryžiaus plano gotikine šventove Lietuvoje. Stūksanti ant Nemuno kranto, ji siejama su Vytauto Didžiojo atminimu, saugo potvynių žymes ant sienos ir kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto kapą.

Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia - viena seniausių ir savičiausių gotikinių šventovių Lietuvoje, pasislėpusi mažame kiemelyje prie Laisvės alėjos. Raudonų plytų vienanavę bažnyčią globoja marijonai; joje saugomas garsus Stebuklingasis Kryžius, o rūsyje veikia žvakių šventovė.

Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčia dviem barokiniais bokštais dominuoja Rotušės aikštės pietinėje pusėje. Kartu su jėzuitų vienuolynu ir gimnazija ji sudaro ištisą senamiesčio kvartalą; per amžius bažnyčia priklausė jėzuitams, pranciškonams, buvo paversta stačiatikių soboru ir sovietine sporto sale, kol galiausiai vėl grįžo jėzuitams.

Mykolo Žilinsko dailės galerija - Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Kauno Nepriklausomybės aikštėje, garsus kolekcininko Mykolo Žilinsko dovanota Vakarų Europos daile bei ryškiu 1989 m. postmodernistiniu pastatu su nuogo vyro skulptūra „Žmogus“. Tyrimų metu galerija buvo uždaryta rekonstrukcijai.

Nacionalinis Kauno dramos teatras Laisvės alėjoje yra pirmasis profesionalus stacionarus lietuvių dramos teatras, įsteigtas 1920 m. tuometinėje laikinojoje sostinėje. Per šimtmetį jis tapo modernios lietuvių režisūros lopšiu - nuo Dauguviečio ir M. Čechovo iki sovietmečio drąsuolių Jurašo ir Vaitkaus.