Anykščiai - vienas labiausiai lankomų Aukštaitijos miestų, įsikūręs prie Šventosios ir Anykštos santakos, šalia plačiai apdainuoto Anykščių šilelio. Tai literatūros, Gamtos ir aktyvaus poilsio kraštas: čia parašyta Antano Baranausko poema Anykščių šilelis, čia tebepūškuoja siaurojo geležinkelio traukinukas, pušyne guli legendomis apipintas Puntuko akmuo, o virš medžių lajų driekiasi pažintinis takas. Visą Anykščių kraštą jungia Anykščių regioninis parkas, todėl miestą patogu derinti su Gamtos maršrutais.
Kodėl verta aplankyti Anykščius
Anykščiai yra miestas Lietuvos šiaurės rytuose, prie Šventosios ir Anykštos santakos; 2023 m. jame gyveno 8638 gyventojai. Tai Anykščių rajono savivaldybės, seniūnijos ir parapijos centras, nuo seno žinomas kaip vasarvietė, o XX a. tapęs viena populiariausių krašto turizmo vietų.
Miesto trauką lemia derinys, kurio neturi daug Lietuvos vietovių: literatūrinis paveldas, gyvas siaurojo geležinkelio palikimas ir gausi Gamtinė bei pramoginė infrastruktūra. Pietvakariniame pakraštyje plyti garsusis Anykščių šilelis, o pati upių santaka ir kalvotas reljefas suteikia miestui ypatingą charakterį.
Anykščiuose ar jų apylinkėse gyveno ir kūrė rašytojai Konstantinas Sirvydas, Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas ir Antanas Vienuolis, todėl miestas neretai vadinamas rašytojų kraštu - ši atmintis juntama muziejuose, paminkluose ir net įstaigų pavadinimuose.
Anykščių šilelis, lajų takas ir Puntukas
Anykščių šilelis - pušynas, kurį XIX a. apdainavo Antanas Baranauskas poemoje Anykščių šilelis, vienoje pirmųjų Lietuviškų Gamtos poemų. Pasivaikščiojimas šile yra tarsi įžanga į visą Anykščių krašto pažinimą, jungianti literatūrą ir gyvą Gamtą.
Šilelyje įrengtas lajų takas - pažintinis takas medžių viršūnių aukštyje su apžvalgos bokštu, leidžiantis pamatyti mišką iš neįprastos perspektyvos. Tai viena lankomiausių krašto vietų, ypač patraukli šeimoms su vaikais.
Tame pačiame šile guli Puntukas - vienas didžiausių Lietuvos akmenų, riedulys, kurį, pasak padavimų, atnešęs velnias ar ledynas. 1943 m. skulptorius Bronius Pundzius akmenyje iškalė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefą bei jų testamento ištrauką, todėl Puntukas tapo ir Gamtos paminklu, ir atminties vieta.
Siaurukas ir literatūrinis paveldas
Per Anykščius 1898 m. nutiestas siaurasis geležinkelis, jungęs Panevėžį ir Švenčionis; šiandien tai gyvas paveldas - vasarą kursuojantis siaurojo geležinkelio traukinukas, kurį turistai vadina tiesiog siauruku. Anykščių stotis su vandens bokštu ir senuoju geležinkelio tiltu per Šventąją primena XIX a. pabaigos statybas.
Literatūrinį krašto veidą saugo A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinis muziejus. Jo ašis - A. Baranausko klėtelė, medinis svirnelis, kuriame, manoma, buvo parašyta poema Anykščių šilelis; tai vienas seniausių memorialinių objektų Lietuvoje.
Netoli Anykščių, Niūronių kaime, veikia Arklio muziejus, pasakojantis apie žirgo vietą Lietuvio gyvenime ir ūkyje. Jį patogu derinti su literatūriniais maršrutais, nes šios apylinkės susijusios su Antano Baranausko gimtine.
Miesto bažnyčia, muziejai ir Anykščių vynas
Anykščių centro dominantė - neogotikinė dvibokštė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (1909), turinti vienus aukščiausių bažnyčios bokštų Lietuvoje; viename jų įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria miesto ir Šventosios slėnio vaizdas. Greta stovi Antano Baranausko paminklas.
Anykščiai garsėja ir vynininkyste: vyno bendrovė mieste pradėjo veikti dar 1926 m., o uogų bei vaisių vynas tapo savotišku miesto prekės ženklu. Šią tradiciją pristato Anykščių vyno temos ekspozicijos ir degustacijos.
Aktyvaus poilsio mėgėjams Anykščiai siūlo Kalitos kalną su trasomis, pažintinius Šventosios takus ir dviračių maršrutus regioniniame parke, todėl mieste lengva suderinti kultūrą, Gamtą ir pramogas.
Praktiniai patarimai: kaip nuvykti ir kada lankytis
Anykščiai yra svarbioje kelių sankryžoje - plentai veda į Panevėžį, Rokiškį, Molėtus ir Ukmergę, todėl automobiliu miestas lengvai pasiekiamas iš Vilniaus, Kauno ar Panevėžio. Vasarą iki Anykščių ar po apylinkes galima keliauti ir siauruku.
Daugiausia objektų - lajų takas, siaurukas, muziejai, bokšto apžvalga - veikia šiltuoju metų laiku, todėl geriausias sezonas yra nuo gegužės iki spalio. Auksinis ruduo šilelyje ypač fotogeniškas.
Lankant lajų taką, bokštą, siauruką ir muziejus paprastai reikia bilietų, o populiariomis dienomis verta užsisakyti vietas ar pasitikrinti darbo laiką iš anksto. Šilelyje ir prie Puntuko prašoma laikytis takų ir saugoti Gamtos bei atminties paveldą.
