Ką aplankyti Lietuvoje

Anykščiai

Anykščiai - Aukštaitijos miestas prie Šventosios ir Anykštos, garsus Anykščių šileliu, lajų taku, siauruku, Puntuko akmeniu ir A. Baranausko bei kitų rašytojų paveldu.

Anykščiai - vienas labiausiai lankomų Aukštaitijos miestų, įsikūręs prie Šventosios ir Anykštos santakos, šalia plačiai apdainuoto Anykščių šilelio. Tai literatūros, gamtos ir aktyvaus poilsio kraštas: čia parašyta Antano Baranausko poema Anykščių šilelis, čia tebepūškuoja siaurojo geležinkelio traukinukas, pušyne guli legendomis apipintas Puntuko akmuo, o virš medžių lajų driekiasi pažintinis takas. Visą Anykščių kraštą jungia Anykščių regioninis parkas, todėl miestą patogu derinti su gamtos maršrutais.

Kodėl verta aplankyti Anykščius

Anykščiai yra miestas Lietuvos šiaurės rytuose, prie Šventosios ir Anykštos santakos; pagal VLE, 2023 m. jame gyveno 8638 gyventojai. Tai Anykščių rajono savivaldybės, seniūnijos ir parapijos centras, nuo seno žinomas kaip vasarvietė, o XX a. tapęs viena populiariausių krašto turizmo vietų.

Miesto trauką lemia derinys, kurio neturi daug Lietuvos vietovių: literatūrinis paveldas, gyvas siaurojo geležinkelio palikimas ir gausi gamtinė bei pramoginė infrastruktūra. Pietvakariniame pakraštyje plyti garsusis Anykščių šilelis, o pati upių santaka ir kalvotas reljefas suteikia miestui ypatingą charakterį.

Anykščiuose ar jų apylinkėse gyveno ir kūrė rašytojai Konstantinas Sirvydas, Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas ir Antanas Vienuolis, todėl miestas neretai vadinamas rašytojų kraštu - ši atmintis juntama muziejuose, paminkluose ir net įstaigų pavadinimuose.

Anykščių šilelis, lajų takas ir Puntukas

Anykščių šilelis - pušynas, kurį XIX a. apdainavo Antanas Baranauskas poemoje Anykščių šilelis, vienoje pirmųjų lietuviškų gamtos poemų. Pasivaikščiojimas šile yra tarsi įžanga į visą Anykščių krašto pažinimą, jungianti literatūrą ir gyvą gamtą.

Šilelyje įrengtas lajų takas - pažintinis takas medžių viršūnių aukštyje su apžvalgos bokštu, leidžiantis pamatyti mišką iš neįprastos perspektyvos. Tai viena lankomiausių krašto vietų, ypač patraukli šeimoms su vaikais.

Tame pačiame šile guli Puntukas - vienas didžiausių Lietuvos akmenų, riedulys, kurį, pasak padavimų, atnešęs velnias ar ledynas. 1943 m. skulptorius Bronius Pundzius akmenyje iškalė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefą bei jų testamento ištrauką, todėl Puntukas tapo ir gamtos paminklu, ir atminties vieta.

Siaurukas ir literatūrinis paveldas

Per Anykščius 1898 m. nutiestas siaurasis geležinkelis, jungęs Panevėžį ir Švenčionis; šiandien tai gyvas paveldas - vasarą kursuojantis siaurojo geležinkelio traukinukas, kurį turistai vadina tiesiog siauruku. Anykščių stotis su vandens bokštu ir senuoju geležinkelio tiltu per Šventąją primena XIX a. pabaigos statybas.

Literatūrinį krašto veidą saugo A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinis muziejus. Jo ašis - A. Baranausko klėtelė, medinis svirnelis, kuriame, manoma, buvo parašyta poema Anykščių šilelis; tai vienas seniausių memorialinių objektų Lietuvoje.

Netoli Anykščių, Niūronių kaime, veikia Arklio muziejus, pasakojantis apie žirgo vietą lietuvio gyvenime ir ūkyje. Jį patogu derinti su literatūriniais maršrutais, nes šios apylinkės susijusios su Antano Baranausko gimtine.

Miesto bažnyčia, muziejai ir Anykščių vynas

Anykščių centro dominantė - neogotikinė dvibokštė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (1909), turinti vienus aukščiausių bažnyčios bokštų Lietuvoje; viename jų įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria miesto ir Šventosios slėnio vaizdas. Greta stovi Antano Baranausko paminklas.

Anykščiai garsėja ir vynininkyste: vyno bendrovė mieste pradėjo veikti dar 1926 m., o uogų bei vaisių vynas tapo savotišku miesto prekės ženklu. Šią tradiciją pristato Anykščių vyno temos ekspozicijos ir degustacijos.

Aktyvaus poilsio mėgėjams Anykščiai siūlo Kalitos kalną su trasomis, pažintinius Šventosios takus ir dviračių maršrutus regioniniame parke, todėl mieste lengva suderinti kultūrą, gamtą ir pramogas.

Praktiniai patarimai: kaip nuvykti ir kada lankytis

Anykščiai yra svarbioje kelių sankryžoje - plentai veda į Panevėžį, Rokiškį, Molėtus ir Ukmergę, todėl automobiliu miestas lengvai pasiekiamas iš Vilniaus, Kauno ar Panevėžio. Vasarą iki Anykščių ar po apylinkes galima keliauti ir siauruku.

Daugiausia objektų - lajų takas, siaurukas, muziejai, bokšto apžvalga - veikia šiltuoju metų laiku, todėl geriausias sezonas yra nuo gegužės iki spalio. Auksinis ruduo šilelyje ypač fotogeniškas.

Lankant lajų taką, bokštą, siauruką ir muziejus paprastai reikia bilietų, o populiariomis dienomis verta užsisakyti vietas ar pasitikrinti darbo laiką iš anksto. Šilelyje ir prie Puntuko prašoma laikytis takų ir saugoti gamtos bei atminties paveldą.

Lankytinos vietos

Svarbiausios Anykščių krašto lankytinos vietos:

Puntuko akmuo Anykščių šilelyje su raižytu Dariaus ir Girėno bareljefo lauku
Gamtos paminklai ir geologija · Anykščių rajonasPuntuko akmuo

Puntuko akmuo yra vienas garsiausių Lietuvos riedulių: ledyno atneštas rapakivio granitas prie Anykščių, išgarsėjęs Dariaus ir Girėno bareljefu bei padavimais.

Mikierių atodangos apžvalgos aikštelė virš vingiuoto Šventosios upės slėnio
Gamtos paminklai ir geologija · Anykščių rajonasMikierių atodanga

Mikierių atodanga, dar pristatoma kaip apžvalgos aikštelė Skardis, yra viena vaizdingiausių Šventosios upės slėnio vietų Anykščių regioniniame parke.

Anykščių lajų takas, pakeltas takas tarp pušų Anykščių šilelyje su apžvalgos bokštu
Apžvalgos bokštai ir panoramos · AnykščiaiAnykščių lajų takas

Anykščių lajų takas yra 300 m ilgio maršrutas Anykščių šilelyje, kylantis iki 21 m virš miško paklotės ir užsibaigiantis 34 m apžvalgos aikštele.

Bijeikių apžvalgos bokštas virš Rubikių ežero salų ir Dusyno ežero
Apžvalgos bokštai ir panoramos · Anykščių rajonasBijeikių apžvalgos bokštas

Bijeikių apžvalgos bokštas stovi ant 163 m aukščio kalvos Anykščių regioniniame parke ir atveria Rubikių bei Dusyno ežerų panoramą.

Šventosios pažintinis takas Anykščiuose su smėlėtu Anykščių šilelio keliu, žaliais tako ženklais ir Šventosios slėniu
Pažintiniai takai · AnykščiaiŠventosios pažintinis takas Anykščiuose

Šventosios pažintinis takas Anykščiuose veda per Anykščių šilelį, upės slėnio temas, 17 edukacinių stotelių ir natūraliai jungiasi su Puntuku bei Medžių lajų taku.

Anykščių siaurojo geležinkelio Siaurukas su žaliais vagonais prie istorinės stoties ir siaurų bėgių
Muziejai ir kultūros erdvės · AukštaitijaAnykščių siaurasis geležinkelis

Anykščių siaurasis geležinkelis, populiariai vadinamas Siauruku, yra gyvas Aukštaitijos technikos paveldo objektas: istorine 750 mm vėže organizuojamos reguliarios, trumposios, edukacinės, pramoginės ir šventinės kelionės.

Arklio muziejaus Niūronyse aukštaitiškos sodybos, vežimai ir gyvi arkliai vasaros kieme
Muziejai ir kultūros erdvės · Anykščių rajonasArklio muziejus

Arklio muziejus Niūronyse yra etnografinis muziejus apie arklio vietą Lietuvos kaime: čia saugomi arklio traukiami padargai, vežimai, rogės, pakinktai, amatų įrankiai, aukštaitiškos sodybos ir gyva žirgo kultūros tradicija.

Šeimyniškėlių Vorutos piliakalnio žalia kalva su pylimų linijomis ir taku
Piliakalniai ir archeologija · Anykščių rajonasŠeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis

Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis prie Anykščių yra vienas plačiausiai tyrinėtų Lietuvos piliakalnių, siejamas su spėjama Mindaugo Vorutos pilies vieta ir pritaikytas gyvosios istorijos pažinimui.

Puntuko brolio akmuo pušyne Anykščių šilelyje
Gamtos paminklai ir geologija · Anykščių regioninis parkasPuntuko brolis

Puntuko brolis, arba Pašventupio akmuo, yra didelis ledyninis riedulys dešiniajame Šventosios krante, Anykščių šilelyje. Jis mažiau garsus už Puntuką, bet svarbus kaip geologinis gamtos paminklas, mitologinė vieta ir kraštovaizdžio objektas.

Prezidento ąžuolą primenantis senas medis Debeikių miestelio aplinkoje
Istorinės ir memorialinės vietos · Anykščių rajonasPrezidento ąžuolas Debeikiuose

Prezidento ąžuolas Debeikiuose yra vietos atminties medis, žmonių siejamas su pirmuoju Lietuvos prezidentu Antanu Smetona. Jo statusas nėra toks pats kaip registruoto gamtos paminklo, todėl puslapis atsargiai skiria pasakojimą nuo to, ką patvirtina šaltiniai.

Kavarsko šv. Jono šaltinis Šventosios šlaite su koplytstulpiu ir akmenų mūro laiptais
Miestų objektai ir sakralinis paveldas · Anykščių rajonasKavarsko šv. Jono šaltinis ir Lurdas

Kavarsko šv. Jono šaltinis prie Šventosios - tufo versmė ir sena šventvietė, saugoma kaip hidrogeologinis gamtos paveldo objektas ir vaizduojama miestelio herbe. Greta jos, miesto kapinėse, sumūryta atskira Lurdo grota, todėl Kavarskas jungia dvi susijusias sakralines vietas, kurias žmonės lanko per šv. Jono atlaidus.

Anykščių Šv. Mato bažnyčios neogotikiniai dvibokščiai virš miesto ir Šventosios slėnio
Miestų objektai ir sakralinis paveldas · Anykščių rajonasAnykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia - aukščiausia dvibokštė neogotikinė bažnyčia Lietuvoje, kurios bokštai siekia 79 m. Statyta 1899-1909 m., ji yra Anykščių miesto dominantė, o viename jos bokšte įrengta apžvalgos aikštelė su plačia Šventosios slėnio panorama.

Jono Biliūno antkapinis paminklas „Laimės žiburys“ ant Liūdiškių kalvos virš Anykščių
Istorinės ir memorialinės vietos · Anykščių rajonasJono Biliūno kapas „Laimės žiburys“

„Laimės žiburys“ - taip vadinamas rašytojo Jono Biliūno kapas ir paminklas ant Liūdiškių kalvos prie Anykščių. 1953 m. čia perlaidotas Zakopanėje miręs rašytojas, o 1958 m. pastatytas aukštas antkapinis paminklas, nuo kurio kalvos atsiveria plati Šventosios slėnio panorama.

Raguvėlės dvaro klasicistiniai rūmai su kolonomis ir parkas prie Juostos upės
Dvarai ir pilys · Anykščių rajonasRaguvėlės dvaras

Raguvėlės dvaras prie Juostos upės Anykščių rajone - viena didžiausių ir vientisiausiai išlikusių Lietuvos dvaro sodybų. Per du šimtus metų Komarų giminės valdytame ansamblyje išliko daugiau kaip dvidešimt pastatų: brandaus klasicizmo rūmai, aštuonkampiai svirnai, medinė bažnyčia, koplyčia-mauzoliejus ir parkas.

Pienionių dvaro spirito varykla ir peizažinis parkas prie tvenkinio Anykščių rajone
Dvarai ir pilys · AukštaitijaPienionių dvaras

Pienionių dvaras Anykščių rajone garsėjo vienu gražiausių medinių klasicizmo ponų namų Lietuvoje. Pats medinis dvaras neišliko, tačiau prie tvenkinio tebestovi XIX a. ūkiniai pastatai - puošni spirito varykla, į varpinę panaši rūkykla, svirnas, vartai su liūtais - ir devynių hektarų peizažinis parkas, kurį pasakojama prižiūrėjus net čekų sodininkui.

Troškūnų Švč. Trejybės vėlyvojo baroko bažnyčia su portiku Anykščių rajone
Miestų objektai ir sakralinis paveldas · AukštaitijaTroškūnų bažnyčia ir vienuolynas

Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia ir buvęs bernardinų vienuolynas - vėlyvojo baroko ansamblis Anykščių rajone. Mūrinę bažnyčią 1774-1787 m. statė pagal architektą Martyną Knakfusą; visus keturis frontonus puošia kalti geležiniai kryžiai, o viduje skamba seniausi Anykščių krašto vargonai.

Vetygalos atodangos smėlio sluoksniai virš Šventosios upės Anykščių rajone
Gamtos paminklai ir geologija · Anykščių rajonasVetygalos atodanga

Vetygalos atodanga - apie 26 m aukščio geologinė atodanga dešiniajame Šventosios krante, Anykščių regioniniame parke. Joje atsiveria reti ikikvarteriniai sluoksniai - nuo ledynmečio dangos iki vėlyvojo devono smėlio su žėručio plokštelėmis; su šio slėnio devono uolienomis siejami ir seniausi Lietuvoje rasti šarvuotųjų žuvų liekanų radiniai.

Anykščių vyno gamyklos rūsiai su vyno statinėmis ir buteliais
Muziejai ir kultūros erdvės · Anykščių rajonasAnykščių vynas

Anykščių vynas - istorinė vaisių ir uogų vyninė, veikianti Anykščiuose nuo 1926 m. ir laikoma didžiausia vyno gamintoja Baltijos šalyse; jos lankytojų programa supažindina su gamyba, lietuviškų gėrimų istorija ir baigiasi degustacija, todėl Anykščiai vadinami Lietuvos vyno sostine.

Anykščių šaltiniai