- Žanras
- Šventkalnio padavimas
- Motyvai
- raganos, šatra, šventkalnis
- Šaltinių būsena
- plačiai žinoma Žemaitijos raganų ir šventkalnio tradicija
Šatrija, Pašatrijos piliakalnis, Žemaitijos šventkalnis
Padavimas apie Šatrijos kalną
Apie Šatriją žmonės kalba kaip apie raganų sostinę. Sakoma, kad įvairiomis naktimis, ypač tada, kai pasaulis atsiduria prie ribos, raganos iš visos Lietuvos sulėkdavusios ant kalno pašėlti, tartis ir puotauti.
Kartą jos taip įsilinksminusios, kad nepastebėjo aušros. Pragydus gaidžiui, raganos išsigando, stvėrė savo šatras ir išlakstė. Viena šatrą palikusi, ir nuo to kalnas gavęs Šatrijos vardą.
Kituose pasakojimuose Šatrija prisimenama kaip senas šventkalnis, kur degė ugnis ir rinkosi žmonės. Todėl raganų šėlsmas čia gyvena greta šventumo atminties.
Padavimo apie Šatrijos kalną interpretacija
Raganų susirinkimo motyvas leidžia kalną suvokti kaip ribinę vietą. Aukštas, iš toli matomas kalnas tampa scena, kur kasdienė tvarka trumpam pasitraukia.
Šatros motyvas yra etiologinis: jis aiškina kalno vardą per daiktą, paliktą po antgamtinio įvykio. Tokie vardo aiškinimai padavimams labai būdingi.
Šatrijos šventkalnio sluoksnis rodo, kad raganų vaizdinys galėjo uždengti ar perrašyti senesnę sakralumo atmintį. Tai ne panaikina šventumą, o padaro jį dviprasmį.
Padavimo apie Šatrijos kalną istorija
Šatrija laikoma vienu žymiausių Lietuvos archeologinių paminklų ir galimu svarbiu senojo tikėjimo centru. Kartu svarbi jos geografinė ir Gamtinė reikšmė.
Žemaičių žemės publikacijoje pateikiami padavimai apie Šatriją kaip raganų susirinkimų vietą ir raganų sostinę. Tai rodo, kad raganų motyvas nėra pavienis turistinis priedas, o stipri tautosakinė tradicija.
Todėl Šatrijos puslapis turi laikyti kartu tris sluoksnius: kalną kaip Gamtos dominantę, piliakalnį kaip istorinį objektą ir raganų šventkalnį kaip pasakojamą vietą.
Raganų puotos ant Šatrijos (ypač per Jonines) motyvas tiek įsitvirtino, kad rašytoja Marija Pečkauskaitė pasirinko slapyvardį Šatrijos Ragana. Žanro požiūriu tai šventkalnio (vietos) padavimas su etiologiniu vardo aiškinimu; Lietuvių padavimai surinkti antologijoje „Žemės atmintis: Lietuvių liaudies padavimai“ (1999) ir klasifikuoti Bronislavos Kerbelytės kataloge (t. 3, 2002).