Piliakalnio padavimas
kepurėmis supiltas kalnas, pilis, Liaudė
Kėdainių krašto vietos padavimas
Bakainių piliakalnis, Bakainių pilis, Liaudės piliakalnis
Padavimas apie Bakainių piliakalnį
Apie Bakainių piliakalnį pasakojama, kad jis buvęs supiltas žmonių kepurėmis. Kai reikėjo sustiprinti pilies vietą, kiekvienas nešė žemę, kiek galėjo: vienas sauja, kitas prijuoste, trečias kepure.
Taip iš mažų nešulių išaugo didelis kalnas, kurį iš trijų pusių saugo Liaudės upė. Padavimas pabrėžia ne vien antgamtinę jėgą, bet žmonių susitelkimą: pilį stato ne milžinas, o bendruomenė.
Dėl to Bakainių kalnas pasakojime yra darbo ir gynybos ženklas. Kiekviena kepurė žemės tampa maža dalimi bendros tvirtovės.
Padavimo apie Bakainių piliakalnį interpretacija
Kepurėmis supilto kalno motyvas rodo, kaip liaudies vaizduotė aiškina pylimų dydį. Didelis reljefas suprantamas per mažą kasdienį daiktą - kepurę.
Šis padavimas yra bendruomeniškas. Skirtingai nuo milžinų pasakojimų, čia kalnas atsiranda iš daugelio mažų pastangų, todėl piliakalnis tampa kolektyvinės gynybos simboliu.
Liaudės upės juosiama vieta padavime atrodo natūraliai parinkta piliai. Žmonių supiltas kalnas tik užbaigia tai, ką pradėjo kraštovaizdis.
Padavimo apie Bakainių piliakalnį istorija
VLE ir Kėdainių turizmo šaltiniai Bakainių piliakalnį pristato kaip vieną didžiausių regiono piliakalnių kompleksų, turintį priešpilius ir pylimus, datuojamą II tūkst. pradžia-XV a.
Vietos dvasios aprašyme išryškintas padavimas apie kepurėmis supiltą kalną. Jis padeda suprasti, kodėl piliakalnio mastas žmonėms atrodė vertas atskiro kilmės pasakojimo.
Bakainių padavimas ypač tinka atskiram puslapiui, nes jo centre ne turizmo maršrutas, o piliakalnio formos ir bendruomenės darbo paaiškinimas.