Mokų akmenų padavimas

Padavimas apie Mokų akmenis

Seni žmonės pasakojo, kad Mokas kadaise buvo ne akmuo, o gyvas žmogus ar akmenų giminės tėvas. Jis keliavęs su žmona Mokiene ir sūnumi Mokiuku, kol priėjo vandenį, kurį reikėjo perbristi ar perplaukti.

Mokas su sūnumi pasiekė krantą, bet Mokienė nuskendo arba liko ežero gelmėje. Tada šeima sustingo: tėvas ir sūnus virto akmenimis ant sausumos, o dingusi motina liko vandenyje, kartais primindama apie save žvejų tinklais ar pasakojimais.

Kitose versijose Mokas baudžiamas už žmonių tinginystę, užsispyrimą ar pasitraukimą nuo naujo tikėjimo. Tačiau branduolys lieka tas pats: akmenys padavime turi gyvybę, giminystę ir skaudų praradimą.

Padavimo apie Mokų akmenis interpretacija

Mokų siužetas yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip akmuo Lietuvių padavimuose tampa žmogumi. Riedulys čia nėra negyvas objektas; jis turi vardą, šeimos ryšį ir biografiją.

Vanduo veikia kaip riba tarp pasaulių. Mokas ir Mokiukas ją įveikia, Mokienė - ne. Todėl akmenys ant kranto ir dingusi motina vandenyje paaiškina, kodėl kraštovaizdyje matome atskirus, bet vieno pasakojimo sujungtus ženklus.

Padavimas taip pat kalba apie atminties fragmentus: didysis akmuo, mažasis akmuo ir nematoma Mokienė sukuria šeimos paveikslą, kuriame svarbi net tai, ko nematome.

Padavimo apie Mokų akmenis istorija

Lituanistikos darbuose Mokų akmenų padavimai aptariami kaip platesnės akmenų-žmonių tradicijos dalis. Juose kartojasi gyvų akmenų šeimos, plaukimo ar kėlimosi per vandenį ir nuskendusios žmonos motyvai.

Sukinių akmenys Mokas ir Moko Sūnus laikomi geologijos ir archeologijos paminklu Ukmergės rajone. Turizmo ir vietos atminties pasakojimuose išlikę ir kiti Mokų tradicijos variantai, ypač Aukštaitijoje.

Todėl puslapyje Mokai pateikiami ne kaip vienos vietos vienintelis tekstas, o kaip pasikartojantis Lietuvių padavimų tipas, pririštas prie konkrečių akmenų.

Suakmenėjusios šeimos (žmonių ar gyvulių, pavirtusių akmenimis) motyvas yra antrasis didysis Lietuvių akmenų padavimų tipas šalia velnio nešto akmens. Žinomiausi Mokas ir Moko Sūnus (Sukinių akmenys) Ukmergės rajone saugomi kaip geologijos ir archeologijos paminklas. Lietuvių padavimai surinkti antologijoje „Žemės atmintis: Lietuvių liaudies padavimai“ (1999) ir klasifikuoti Bronislavos Kerbelytės kataloge (t. 3, 2002).