Piliakalnio padavimas
požeminė bažnyčia, Joninės, vargonai
vietos padavimas ir archeologinė tradicija
Taurapilis, Taurapilio piliakalnis, Tauragnų pilies kalnas
Padavimas apie Taurapilio piliakalnį
Pasakojama, kad ant Taurapilio kalno kadaise augęs storas ąžuolas. Jo drevėje ar šovoje gyvenęs vaidila, o vaidilutės kūrenusios šventąją ugnį. Kalnas prie Tauragno ežero buvo ne tik gynybos, bet ir senojo tikėjimo vieta.
Kai atėjo nauji laikai, ant kalno esą buvusi pastatyta bažnyčia. Vėliau ji pranyko ir nugrimzdo į piliakalnio vidų. Kartą drąsuolis pažvelgęs į duobę ir pamatęs gelmėse apleistą bažnyčią, išgriuvusius altorius ir grojančius vargonus.
Sakoma, kad per Šv. Jono naktį, lygiai vidurnaktį, piliakalnis atsiveria tik vienai akimirkai. Kas turi geras akis ir laiku pažvelgia, gali pamatyti požeminę bažnyčią.
Padavimo apie Taurapilio piliakalnį interpretacija
Taurapilio padavime matyti dviejų šventumų susiklojimas. Senasis ąžuolas, vaidila ir ugnis kalba apie ikikrikščionišką vietą, o nugrimzdusi bažnyčia - apie krikščionišką sluoksnį, kuris pats tampa paslaptingas.
Joninių naktis čia veikia kaip ribinis laikas. Tą akimirką, kai gamta ir žmogaus kalendorius susitinka, kalnas trumpam leidžia pamatyti tai, kas paprastai paslėpta.
Požeminė bažnyčia nėra tik pastatas. Ji yra praeities vidus: kalnas saugo senąją bendruomenės atmintį, kurios negalima pasiimti, tik trumpai išvysti.
Padavimo apie Taurapilio piliakalnį istorija
VLE Taurapilio piliakalnį sieja su Tauragnų pilimi, paminėta XIV a., ir greta esančiu pilkapynu. Saugoma.lt bei Vietos dvasia pateikia padavimo apie požeminę bažnyčią ir Joninių atsivėrimo motyvą.
Šis pasakojimas svarbus ir dėl santykio su Tauragno ežero padavimais. Ežeras aiškina vietovardį ir vandens gelmę, o Taurapilis - kalno viduje paslėptą šventovę.
Todėl Taurapilio puslapis padeda nesumaišyti būsimų lankytinos vietos aprašymų su tautosakos turiniu: čia centre yra kalno atmintis ir jos simboliai.