- Žanras
- Akmens padavimas
- Motyvai
- velnias, pamestas akmuo, požeminis miestas
- Šaltinių būsena
- Dzūkijos vietos padavimų ciklas
Švendubrės akmuo, Velnio akmuo, Raigardo Velnio akmuo
Padavimas apie Švendubrės Velnio akmenį
Pasakojama, kad velnias nešė milžinišką akmenį per Nemuną. Vienur sakoma, jog norėjo užtvenkti upę, kitur - baigti mūryti Liškiavos pilį ar sudaužyti Raigardo bažnyčią. Bet pragydus gaidžiams akmuo iškrito ir liko prie Švendubrės.
Kitas padavimas kalba, kad po akmeniu yra urvas. Kartą du drąsuoliai Šv. Jono naktį kasė po akmeniu, ieškodami lobio. Prasikasę į urvą jie pateko į platų lauką ir suprato atsidūrę prasmegusiame Raigardo mieste.
Švendubrės akmuo todėl yra ne vien velnio pamestas daiktas. Jis yra vartai, užveriantys kelią į po žeme likusią miesto atmintį.
Padavimo apie Švendubrės Velnio akmenį interpretacija
Šis padavimas jungia du labai stiprius motyvus: velnio nešamą akmenį ir prasmegusį miestą. Akmuo tampa ne tik nepavykusio darbo liekana, bet ir užtvara tarp pasaulių.
Gaidžio giedojimas vėl nutraukia velnio veikimą. Tai tas pats aušros principas kaip Puntuko padavime, bet Švendubrėje akmuo susiejamas su Raigardo požemiu.
Lobio paieška Šv. Jono naktį rodo, kad ribinis laikas leidžia pamatyti paslėptą pasaulį. Tačiau lobis čia pavojingas: jis veda ne į turtą, o į prasmegusį miestą.
Padavimo apie Švendubrės Velnio akmenį istorija
Su Švendubrės akmeniu siejami keli padavimai, tarp jų apie urvą, lobio ieškotojus ir patekimą į Raigardo miestą. Vietos atmintyje išlikusi ir istorinė akmens pagarba bei bandymai jį skaldyti.
Atrask Dzūkiją pateikia velnio pamesto akmens motyvą. Šie variantai rodo, kad Švendubrės akmuo yra ne vien vieno siužeto, o viso Raigardo padavimų tinklo dalis.
Todėl šis puslapis turi natūraliai sietis su Raigardo slėnio padavimu, bet nekartoti jo: čia centre yra akmuo kaip vartai ir užtvara.
Švendubrės (Velnio) akmuo yra saugomas Gamtos paminklas Raigardo slėnio aplinkoje; velnio nešto ir pragydus gaidžiui pamesto akmens motyvas čia susipina su požeminio Raigardo miesto padavimu. Lietuvių padavimai surinkti antologijoje „Žemės atmintis: Lietuvių liaudies padavimai“ (1999) ir klasifikuoti Bronislavos Kerbelytės kataloge (t. 3, 2002).