Miesto vardo padavimas
vilkas, merga, žynė
miesto kilmės legenda ir vietos padavimas
Vilkmergės padavimas, Ukmergės piliakalnis, Vilko merga
Padavimas apie Ukmergės piliakalnį
Ukmergės miesto vardą padavimai sieja su Vilkmerge. Viena versija pasakoja apie mergą ar žynę, gyvenusią prie piliakalnio ir mokėjusią susitarti su vilku. Žmonės ją vadinę vilko merga.
Kitoje versijoje vilkas sudraskęs mergą, ir vieta nuo to gavusi Vilkmergės vardą. Dar kitur pabrėžiama žynės galia: vilkas buvo jos palydovas, o ne vien pavojus.
Piliakalnis prie Šventosios ir Ukmergėlės santakos padavime tampa miesto vardo šerdimi. Vardas saugo dviprasmį ryšį tarp žmogaus ir laukinio gyvūno.
Padavimo apie Ukmergės piliakalnį interpretacija
Vilkmergės padavimas remiasi vardų aiškinimu. Žodžių junginys vilkas ir merga leidžia miestui turėti dramatišką, lengvai įsimenamą kilmės istoriją.
Vilkas lietuvių tradicijoje yra ribinis gyvūnas: pavojingas, bet gerbiamas. Jei mergina su juo susitaria, ji tampa žyne ar tarpininke tarp bendruomenės ir laukinės gamtos.
Dvi versijos - vilko merga ir vilko sudraskyta merga - rodo, kaip tas pats vardas gali būti aiškinamas ir kaip galia, ir kaip nelaimė.
Padavimo apie Ukmergės piliakalnį istorija
VLE Ukmergės piliakalnį aprašo kaip piliakalnį su papėdės gyvenviete prie Ukmergėlės ir Šventosios santakos. Vietos šaltiniai jį sieja su Vilkmergės pilies ir miesto kilmės atmintimi.
Vietos dvasios ir Ukmergės muziejaus medžiagoje minimi padavimai apie vilko mergą, aukmergę ir miesto vardo kilmę. Jie rodo, kad vietovardis ilgai buvo aiškinamas per pasakojimą.
Todėl Ukmergės padavimas pirmiausia yra miesto vardo ir tapatybės tekstas, o ne vien piliakalnio lankymo aprašymas.