Šaltinio padavimas
apsireiškimas, Kristus, piemenėliai
sakralinio šaltinio vietos tradicija
Užpalių Krokulė, Lygamiškio šaltinis, Krokulės šaltinis
Padavimas apie Krokulės šaltinį
Pasakojama, kad vieną vasaros rytą piemenėliai prie šaltinio išvydo Kristų, apsuptą spindulių. Vaikai išsigando, suklupo ir ėmė melstis.
Kristus juos palaimino ir išnyko, o vieta nuo tada imta laikyti šventa. Žmonės ateidavo prie šaltinio vandens, melsdavosi, prašydavo sveikatos ir palikdavo pagarbos ženklus.
Vėliau šaltinis buvo aptvertas, šalia atsirado koplytėlė, o pats Krokulės vardas tapo Užpalių krašto sakralinės atminties dalimi.
Padavimo apie Krokulės šaltinį interpretacija
Krokulės padavime vanduo tampa apsireiškimo vieta. Šaltinis nėra tik gamtos objektas; jis yra vieta, kur žmogui pasirodo šventumas.
Piemenėlių motyvas svarbus dėl paprastumo. Šventą ženklą pamato ne valdovai ir ne kunigai, o vaikai, todėl pasakojimas pabrėžia nuolankumą ir tikrumą.
Koplytėlė ir aptvėrimas parodo, kaip padavimas virsta praktika. Pasakojimas organizuoja žmonių elgesį: ateiti, semti vandenį, melstis, saugoti vietą.
Padavimo apie Krokulės šaltinį istorija
VLE nurodo, kad Užpalių Krokulė minima nuo XIX a. vidurio, o 1903 m. šaltinio teritorija aptverta ir prie jo pastatyta koplytėlė.
Pamatyk Lietuvoje ir Atostogos kaime pateikia pasakojimą apie piemenėliams pasirodžiusį Kristų. Vietos dvasia aprašo šaltinį kaip hidrogeologinį gamtos paveldo objektą.
Todėl Krokulės puslapis jungia tris lygmenis: šaltinio gamtinę kilmę, krikščionišką apsireiškimo padavimą ir gyvą lankymo tradiciją.