Prasmegusio miesto padavimas
prasmegęs miestas, Perkūnas, varpai
Dzūkijos vietos padavimas
Raigardo klonis, Raigardas, prasmegęs Raigardo miestas
Padavimas apie Raigardo slėnį
Sakoma, kad ten, kur dabar plyti Raigardo slėnis, kadaise stovėjęs turtingas miestas. Jo gyventojai puotavo, didžiavosi savo turtais ir pamiršo saiką, todėl užrūstino Perkūną.
Perkūno valia miestas prasmego skradžiai žemę. Nuo tada po slėniu skamba varpai, o pasmerktieji ieško išėjimo iš požemio. Išėjimą užverčia Velnio akmuo, todėl miestas negali sugrįžti.
Pasakojama, kad sūrūs Druskininkų vandenys yra prakeiktųjų ašaros. Taip slėnis, akmuo, požemio varpai ir vanduo susijungia į vieną didelį prasmegusio miesto padavimą.
Padavimo apie Raigardo slėnį interpretacija
Raigardo padavimas yra moralinis kraštovaizdžio aiškinimas. Platus slėnis suvokiamas kaip vieta, kur žmogaus puikybė ir besaikis gyvenimas baigėsi žemės atsivėrimu.
Požemio varpai primena, kad miestas nėra visiškai miręs. Jis tęsiasi po žeme, girdimas, bet nepasiekiamas. Tai stiprus prarastos bendruomenės motyvas.
Sūrus vanduo kaip ašaros padaro padavimą kūnišką: kraštovaizdis ne tik saugo istoriją, bet ir verkia.
Padavimo apie Raigardo slėnį istorija
Druskininkų turizmo šaltinis pateikia pagrindinį Raigardo legendos siužetą apie prasmegusį miestą, Perkūno rūstybę, varpus, Velnio akmenį ir sūrius vandenis.
Vietos dvasia ir kiti kelionių šaltiniai Raigardą aprašo kaip didelį slėnį bei padavimų šaltinį. Čiurlionio kelias primena ir kultūrinę vietos reikšmę, nes Raigardo slėnis įkvėpė M. K. Čiurlionį.
Todėl Raigardo puslapyje padavimas yra pagrindinis turinys: jis paaiškina ne tik vietovardį, bet ir slėnio emocinį svorį.