Juodkrantės apylinkės, Neringos savivaldybė
Kuršių nerija
apžvalgos vieta, ragas ir kraštovaizdžio draustinio objektas
55.51366, 21.11051
20-45 min.
giedra diena, kai nuo apžvalgos aikštelės matosi palvės, Pilkosios kopos ir miško reljefas
Avino kalnas, Avikalnis, Avių kalnas, Avinkalnio kyšulys
Avino kalno apžvalga Juodkrantės apylinkėse
Avikalnio ragas, dar vadinamas Avino kalnu ir oficialiuose parko šaltiniuose - Avinkalnio kyšuliu, yra Juodkrantės apylinkių apžvalgos vieta. Tai nėra aukštas bokštas: ant smėlio kalno viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, leidžianti iš arti pamatyti Kuršių nerijos reljefą.
Nuo aikštelės atsiveria Avikalnio rago palvės kompleksas ir viena gražiausių nerijos panoramų - slėnis, Pilkosios (Mirusios) kopos Naglių gamtos rezervate ir Juodkrantės sengirės fragmentai. Vieta gerai tinka sustoti, kad suprastum, kaip parabolinės kopos, miškas ir palvė sudaro vientisą pusiasalio kraštovaizdį.
Garnių kalno kraštovaizdžio draustinis
Avikalnis priklauso Garnių kalno kraštovaizdžio draustiniui, kurio plotas - 250,09 ha. Draustinis įsiterpęs tarp Juodkrantės rekreacinės zonos ir Naglių gamtos rezervato, o jo tikslas - išsaugoti ypatingą mokslinę vertę turinčias Juodkrantės apylinkes su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, raiškiu Avinkalnio kyšuliu, lygumine bei padrėkusia pamario palve.
Draustinyje saugomos Europos bendrijos svarbos buveinės ir Lietuvos raudonosios knygos rūšys: čia sutinkami sketsakalis, uldukas, ūdra ir šermuonėlis. Avikalnio apžvalga yra gera vieta suprasti, kodėl saugomas ne vienas medis ar takas, o visas reljefo ir buveinių kompleksas.
Didžiausia Lietuvoje garnių ir kormoranų kolonija
Būtent Garnių kalno draustinyje įsikūrusi didžiausia Lietuvoje pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija - Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, prie Juodkrantės peri daugiau kaip 500 porų garnių ir apie 2000 porų kormoranų. Nuo šios kolonijos kalnas ir gavo Garnių kalno vardą.
Koloniją galima stebėti įrengtoje apžvalgos aikštelėje netoli Avikalnio. Tai viena įspūdingiausių Kuršių nerijos gamtos scenų, tačiau ją reikia stebėti pagarbiai, netrikdant paukščių ir laikantis tako.
Pavadinimo kilmės versijos
Avių kalno arba Avikalnio pavadinimas aiškinamas keliais būdais. Viena versija sako, kad kadaise, žvelgiant nuo marių pusės, kalno kontūras priminė avies galvą. Kita sieja vardą su garsų kaita: iš vokiško pavadinimo Schapen (Berg), 1796 m. žemėlapyje, ilgainiui pasidarė Schafen (Berg), o „Schaf“ vokiškai reiškia avį.
Treti aiškina, kad ant smėlio kalno tiesiog buvo ganomos avys. Pavadinimo įvairovė pati savaime įdomi, nes Kuršių nerijoje lietuviški, kuršiški ir vokiški vardai dažnai persidengia, atspindėdami sudėtingą krašto istoriją.
Kaip pasiekti ir lankymas
Avikalnį lengviausia pasiekti automobiliu: važiuojant nuo Klaipėdos pusės, 23-iajame kelio Klaipėda-Nida kilometre, dešinėje pusėje. Oficialiuose parko šaltiniuose vieta minima kaip iš dalies draugiška judėjimo negalią turintiems lankytojams, tačiau rekomenduojama palyda, o realią tako būklę verta tikrinti prieš vykstant.
Atskiro bilieto nėra, bet lankoma Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Reikia laikytis takų, netrikdyti paukščių ir saugoti jautrią kopų bei sengirės aplinką.
