Punios piliakalnis: piliakalnis prie Nemuno kilpų

Punios piliakalnis: ką pamatysite nuo Margio kalno

Punios piliakalnis yra viena stipriausių Nemuno kilpų regiono vietų, nes čia susitinka vaizdas ir pasakojimas. Nuo kalvos atsiveria plati Nemuno juosta, Punios šilas ir Punelės slėnio kryptis, o pati kalva nuo seno vadinama Margio kalnu.

Nuo Punios piliakalnio atsiveria viena gražiausių šalies panoramų. Tai nėra vien apžvalgos vieta: Tai piliakalnis su papėdės gyvenviete Alytaus rajone, Nemuno kairiajame ir Punelės dešiniajame krantuose.

Punios piliakalnio forma ir įtvirtinimai

Piliakalnis įrengtas aukštumoje, jo aikštelė trikampė, 155 m ilgio ir 85 m pločio. Rytiniame gale supiltas 75 m ilgio, 6 m aukščio ir 30 m pločio pylimas, už kurio yra apie 60 m ilgio, 30 m pločio ir 4 m gylio griovys; XVII a. pylimas buvo perkastas, o tyrimai parodė, kad jis piltas trimis kartais.

Šie skaičiai svarbūs lankant vietą: ant kalno verta ne tik fotografuoti Nemuną, bet ir perskaityti reljefą. Didelė trikampė aikštelė, ryškus daugiasluoksnis pylimas ir statūs šlaitai rodo, kad tai buvo ne atsitiktinė gyvenvietė, o stipriai įtvirtinta vieta. Į rytus nuo piliakalnio plyti apie 3 ha papėdės gyvenvietė.

Punios piliakalnis ir Pilėnų klausimas

Punios piliakalnį išgarsino padavimas apie kunigaikštį Margirį ir Pilėnų gynėjus. Tai nuo seno gyvas padavimas, o prie piliakalnio pastatytas akmuo su Maironio eilėmis apie Margirį.

Atsargesnė istorinė formuluotė tokia: 1382 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minima Punia, o ten rašoma apie 1336 m. vasario 25 d. Vokiečių ordino puolimą; kai kurie istorikai šį įvykį tapatina su Pilėnų tragedija. Todėl puslapyje tai verta suprasti kaip svarbią istorinės atminties tradiciją, ne kaip vienareikšmiškai įrodytą lokaciją.

Punios piliakalnio tyrimai ir radiniai

Punios piliakalnis tyrinėtas keliomis ekspedicijomis: 1958-1959 m., 1961-1962 m., 1972 m., 1994 m. ir 2000 m. Iš viso 1282 kv. m plote aptiktas iki 3,5 m storio kultūrinis sluoksnis.

Tyrimai parodė ilgesnę vietos istoriją nei vien viduramžių pilis. Rasta paleolito laikotarpio dirbinių, židinių, keramikos liekanų, o įtvirtinimai datuojami XIV-XV a., kai čia stovėjo Punios pilis. Taip pat minima XV-XVIII a. dvarvietės radinius - nuo koklių ir stiklinių indų iki buities daiktų bei monetų.

Tarp radinių yra kokliai su Gosievskių herbu, geležinis pentinas, sidabrinis šaukštas ir Kristinos laikų Rygos šilingas - jie liudija, kad XV-XVIII a. čia veikė Punios seniūno dvaras (sunykęs XVIII a.), o vėliau iki 1938 m. stovėjo sodyba. Visi piliakalnio radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, todėl vietą gerai papildo apsilankymas muziejaus ekspozicijoje Vilniuje.

Punios piliakalnis: kaip suplanuoti apsilankymą

Geriausia Punios piliakalnį derinti su Punios miesteliu, Nemuno kilpų regioninio parko maršrutais ir Punios šilo vaizdais. Jei atvykstate tik prie piliakalnio, pasilikite laiko apeiti aikštelę, sustoti prie pylimo ir pažvelgti į Nemuną iš kelių kampų.

Po lietaus šlaitai ir žolė gali būti slidūs, todėl verta avėti patogią avalynę. Lankant piliakalnį svarbu saugoti pylimus ir šlaitus: eikite esamais takais, nekirskite šlaitų tiesiai ir nepalikite šiukšlių vietoje, kuri yra ir kraštovaizdžio, ir archeologijos vertybė.