- Rubrika
- Kalba ir regionai
- Skaitymo trukmė
- 12 min.
- Šaltiniai
- Patikrinti Lietuvių kalbos instituto ir kultūros institucijų šaltiniai
Žodžiai ir pavyzdžiai
Rodoma: 30
Žmonės
bernelis
Dainos jaunas nevedęs vyras; bernužėlis ir bernužis gali būti artimi pavadinimai. Mažybinė forma čia nebūtinai reiškia vaiką. Nuo samdomo ūkio darbininko reikšmės atskiria dainos situacija.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: bernelis; PDF p. 141
#Gyvūnai ir gamta
bėras
Arklio rusvai rudos spalvos apibūdinimas. Dainoje tai kailio spalva, ne veislės pavadinimas; iš šio būdvardžio padarytas ir daiktavardis bėris.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: bėras; PDF p. 137
#Žmonės
brolelis
Maloninis brolio pavadinimas. Pažodinis giminystės ryšys ir platesnis artimo žmogaus kreipinys skiriami pagal pasakojimą; vien priesaga nepasako veikėjo amžiaus.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: brolis; PDF p. 246
#Žmonės
jaunikaitis
Jaunas nevedęs vyras. Nepainiokite su jaunikiu per vestuves: dainos veikėjas gali būti jaunikaitis dar nepasirinkęs nuotakos.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: jaunikaitis; PDF p. 363
#Žmonės
jaunimėlis
Maloninis jaunimo, jaunų žmonių būrio pavadinimas. Į jaunimėlį einama kaip į susibūrimą; nereikia kiekvieno jo dalyvio įsivaizduoti mažo vaiko.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: jaunimėlis; PDF p. 363
#Gyvūnai ir gamta
juodbėris
Labai tamsaus bėro kailio arklys. Dainose pasitaiko ir juodbėrėlis: išlaikoma spalvos reikšmė, o priesaga suteikia kitą raiškos atspalvį.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: juodbėris; PDF p. 389
#Daiktai ir darbai
juosta
Ilga siaura audinio dalis, kuria juosiamasi ar kas nors rišama. Austos juostos paminėjimas pats savaime dar nepasako nei konkretaus regiono, nei rašto reikšmės.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: juosta; PDF p. 397
#Vestuvės ir jausmai
pasoga (pasogėlis)
Istorinė dukteriai skiriama turto dalis, ypač pinigais ar gyvuliais. Dainos pasogėlis siejamas su šia reikšme; jo nereikia suvesti vien į audinių skrynią.
Šaltinis · Dėl vienos kilmininko semantinės funkcijos, p. 139; pasoga / kraitis
#Vestuvės ir jausmai
dalia
Likimas, žmogui tekęs gyvenimas. Dainoje apie sunkią dalią pirmiausia svarbus gyvenimo vertinimas; žodis nebūtinai įvardija mitinę būtybę Dalią.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: dalia; PDF p. 14
#Daiktai ir darbai
dalgelė
Dalgio ar dalgės mažybinis pavadinimas; taip vadintas ir trumpakotis javų kirtimo įrankis. Pjovėjo dalgelė priklauso darbo vaizdui, o jos konstrukcija ne visada išaiškėja iš eilutės.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: dalgelė / dalgis; PDF p. 14
#Gyvūnai ir gamta
diemedėlis
Maloninis diemedžio, kvapnaus puskrūmio, vardas. Dainos kreipinys nurodo augalą; jo nereikia klaidingai skaityti kaip žodžių „Dievo medis“ tiesioginio aiškinimo.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: diemedis; PDF p. 116
#Daiktai ir darbai
drobelė
Drobės pavadinimas su mažybine priesaga; gali reikšti ir ploną naminį audinį. Dainoje ieškokite audimo, baltinimo ar drabužių konteksto; žodis nereiškia tapybos paveikslo.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: drobelė / drobė; PDF p. 186
#Daiktai ir darbai
dvarelis
Dvaro mažybinė forma. Šalia tėvelio ir namų ji gali reikšti sodybą ar namų aplinką; nebūtina kiekviename dainos dvarelyje matyti didiko rūmus.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: dvaras, 3 reikšmė; PDF p. 225
#Gyvūnai ir gamta
girelė
Girios mažybinė forma. Tankus miškas gali būti dainos veiksmo vieta, o priesaga neįpareigoja įsivaizduoti mažo parkelio.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: giria; PDF p. 126
#Daiktai ir darbai
girnelės
Dainose apie malimą – maloninis girnų pavadinimas. Ši daugiskaita nurodo malimo įtaisą, o ne anatominę girnelę, esančią kelyje.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: girnos; PDF p. 128
#Daiktai ir darbai
girdyti
Duoti gerti. Kai dainos žmogus veda žirgą prie vandens, kalbama apie gyvulio pagirdymą, ne apie garsų girdėjimą.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: girdyti, 1 reikšmė; PDF p. 123
#Daiktai ir darbai
klėtelė
Klėties mažybinis pavadinimas. Tai sodybos pastatas ar patalpa, kur laikyti daiktai ir galėta miegoti; dainos susitikimo vietą padeda suprasti visas pasakojimas.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: klėtelė / klėtis; PDF p. 70
#Vestuvės ir jausmai
kraitis
Nuotakos turtas, pavyzdžiui, audiniai, drabužiai ar baldai. Kraitis ir pasoga priklauso tai pačiai vestuvių turto temai, tačiau jų reikšmių nereikia sutapatinti kiekviename šaltinyje.
Šaltinis · Dėl vienos kilmininko semantinės funkcijos, p. 139; kraitis / pasoga
#Gyvūnai ir gamta
kurtelis
Kurto, greito medžioklinio šuns, mažybinis pavadinimas. Jis nėra paukštis kurtinys: pasakojime šuo paprastai atpažįstamas ir iš bėgimo ar medžioklės veiksmų.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: kurtas; PDF p. 120
#Žmonės
raitelis
Žmogus, kuris joja. Žodis nepasako konkretaus karinio laipsnio; karys jis ar keliautojas, paaiškina dainos situacija.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: raitelis; PDF p. 23
#Vestuvės ir jausmai
rymoti
Būti pasirėmus, parimus; dažnai ramiai ir susimąsčius. Dainos klausimas, kodėl mergelė rymo, gali klausti apie jos būseną, o ne vien kūno padėtį.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: rymoti; PDF p. 165
#Gyvūnai ir gamta
rūtelė
Maloninis rūtos, darželiuose auginto kvapnaus augalo, vardas. Augalas ir iš jo pinamas vainikas gali turėti skirtingą reikšmę skirtingose dainose; simbolika nėra vien žodyno apibrėžtis.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: rūta; PDF p. 232
#Gyvūnai ir gamta
rugeliai
Maloninis rugių pavadinimas. Darbo dainoje atskirkite augantį javą nuo grūdų: pjauti rugelius ir malti rugius reiškia skirtingus darbo etapus.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: rugiai; PDF p. 209
#Gyvūnai ir gamta
žirgelis
Maloninis žirgo pavadinimas. Jis savaime nereiškia kumeliuko: suaugęs žmogus gali joti žirgeliu. Biologinis amžius nustatomas iš konteksto, ne vien iš priesagos.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: žirgelis / žirgas; PDF p. 95
#Daiktai ir darbai
žagrė
Arimo įrankis arba jo dalis. Arimo dainos žagrė siejama su žemės dirbimu; vien žodis neleidžia nustatyti tikslios įrankio konstrukcijos.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: žagrė; PDF p. 8
#Žmonės
žalnierėlis
Maloninė seno skolinto kareivio pavadinimo forma. Dainos „Bernužėli, žalnierėli“ veikėjas yra kareivis; žodis nėra atskiro karinio laipsnio pavadinimas.
Šaltinis · Vincentas Drotvinas, Iš karybos terminų istorijos, p. 31–32; zalnierius / žalnierius
#Vestuvės ir jausmai
šelmis
Išdykėlis, padauža. Dainoje apie meilę šis žodis gali būti ir priekaištas: nevertinkite jo vien kaip meilaus komplimento.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: šelmis; PDF p. 52
#Vestuvės ir jausmai
vainikėlis
Vainiko mažybinis pavadinimas. Pažodžiui tai pynė iš augalų; ką reiškia ją pinti, nešioti ar prarasti, aiškinkitės pagal konkrečios dainos veiksmą.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: vainikėlis / vainikas; PDF p. 26
#Vestuvės ir jausmai
valia
Galia ar laisvė pačiam spręsti. Dainos „Kas norit valioj būti“ posakis kalba apie gyvenimo laisvę; jo nereikėtų perskaityti vien kaip valios pastangų ar užsispyrimo.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: valia, 2 reikšmė; PDF p. 61
#Daiktai ir darbai
joti
Judėti sėdint ant arklio ar kito jojamo gyvūno. Formos joja, jojo, jojau siejasi su tuo pačiu veiksmu; važiuoti vežimu ir joti nėra tas pats.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: joti; PDF p. 378
#Pagal šią paiešką įrašų nerasta.
Nuo nepažįstamo žodžio prie suprastos dainos
Šis žodynėlis padeda perskaityti dainos situaciją: kas kalba, ką dirba, kur eina ir ko netenka. Jame atrinkta 30 žodžių ir dainose pasitaikančių jų formų iš mūsų dainų rinkinio. Prie kiekvienos kortelės nurodyta tikrinta žodyno antraštė arba kalbinis tyrimas.
Pirmiausia perskaitykite visą posmą, tada tikrinkite žodį. Pasoga, kraitis ir dalia gali pasirodyti tame pačiame vestuvių pasaulyje, tačiau jų reikšmės skiriasi.
Mažybinė forma ne visada reiškia mažą daiktą
Bernelis nebūtinai yra vaikas, o žirgelis nebūtinai kumeliukas. Priesagos gali suteikti artumo, švelnumo ir dainai tinkamą žodžio skambesį. Pirmiausia raskite pagrindinį žodį: girnelės siejasi su girnomis, drobelė – su drobe.
Išsaugokite dainos užrašymo formą, ypač jei ji tarminė. Žodynėlio antraštė padeda suprasti reikšmę, tačiau nereikalauja perrašyti dainos bendrine kalba.
Trys skaitymo bandymai
Dainoje „Ant kalno mūrai“ sugretinkite jaunikaičius, vainiką ir žirgų girdymą: atskirkite žmones, daiktus ir veiksmus. „Vai tu, diemed, diemedėli“ patikrinkite augalo pavadinimą, rymojimą ir šelmį. „Tai gardu gerti“ pasogėlį skaitykite turto ir vestuvių kontekste.
Dainoje „Malu malu“ girnelės priklauso malimui, o „Bernužėli, žalnierėli“ abu kreipiniai apibūdina žmogų. Tokia palyginimo užduotis naudingesnė negu išmokti žodį be jo sakinio.
Žodžio reikšmė ir simbolio aiškinimas
Žodynas leidžia atpažinti rūtą ar vainiką. Tačiau teiginys, kad kiekvienas jų paminėjimas reiškia tą patį gyvenimo įvykį, būtų per platus. Simbolio aiškinimui reikia dainos žanro, siužeto, užrašymo ir palyginamų variantų.
Čia pateikti trumpi originalūs paaiškinimai, ne perrašyti žodyno straipsniai. Prie šaltinio nurodytas PDF puslapis skaičiuojamas nuo failo pradžios; jis gali nesutapti su leidinyje spausdintu puslapio numeriu.