Malu malu žodžiai
Malu malu aš viena,
Pasižiūriu jau diena.
Dzūkit girnelės,
Linksminkit jūs mani.
Dzūkit dzūkit girnelės,
Linksminkit jūs mani.
O jūs mano rankelės,
Vis prie sunkių darbelių.
Dzūkit dzūkit girnelės,
Linksminkit jūs mani. /2×2
O jūs mano kaselės,
Vis po šiaurų vėjelį.
Dzūkit dzūkit girnelės,
Linksminkit jūs mani. /2×2
O jūs mano akelės,
Pridulkėję miltelių.
Dzūkit dzūkit girnelės,
Linksminkit jūs mani. /2×2
O jūs mano kojelės,
Vis po gilų purvelį.
Dzūkit dzūkit girnelės,
Linksminkit jūs mani. /2×2
Malu malu aš viena,
Pasižiūriu jau diena.
Dzūkit dzūkit girnelės,
Kad ateitų bernelis. /2×2
Malu malu: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip girnų darbo dainą apie vienišą merginą. Pradžioje ji mala viena ir, pasižiūrėjusi, mato, kad jau diena. Girnelės raginamos dzūkti ir ją linksminti. Šį kreipinį į girnas galima interpretuoti kaip vienatvės palydovą sunkiame darbe.
Toliau išvardijamos darbo žymės: rankelės vis prie sunkių darbelių, kaselės šiauriame vėjyje, akelės pridulkėjusios miltelių, kojelės giliame purve. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip nuovargio ir vargo atspindį.
Pabaigoje vėl malama viena, ir girnelės raginamos malti, kad ateitų bernelis. Šį troškimą galima interpretuoti kaip merginos ilgesį, kuris nušviestų monotonišką darbą. Tai viena galima prasmė, tačiau girnų darbo ir vienatvės motyvas dainoje aiškus.
Malu malu: simboliai ir posakiai
- Malimas viena
- Vienišas malimas girnomis iki paryčių. Jis žymi sunkų, monotonišką darbą ir vienatvę.
- Girnelės
- Rankinės girnos, į kurias kreipiamasi. Jos yra darbo įrankis ir vienatvės palydovas.
- Darbo žymės
- Sunkių darbų rankos, dulkėtos akys, purvinos kojos. Jos žymi nuovargį ir vargą.
- „Kad ateitų bernelis"
- Troškimas, kad ateitų mylimasis. Jis žymi merginos ilgesį nušviesti darbo monotoniją.
Malu malu: dainos istorija
„Malu malu“ priklauso darbo dainoms, tiksliau – malimo (girnų) dainoms, kurios buvo dainuojamos sukant rankines girnas. Tolygus girnų ritmas diktavo dainos plaukimą, o pasikartojantis priegiesmis „Dzūkit dzūkit girnelės, linksminkit jūs mani“ tarsi sutampa su girnų dūzgesiu ir padeda ištverti sunkų, monotonišką darbą. Dzūkiškos lytys (mani, dzūkit) rodo, kad daina kilusi iš pietryčių Lietuvos.
Tikslaus užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Kūrinys sudėliotas kaip nuoseklus nuovargio žymių vardijimas – rankelės prie sunkių darbų, kaselės vėjyje, akelės miltuose, kojelės purve – o pabaigos posmas darbo skundą paverčia ilgesiu, kad ateitų bernelis; tokių malimo dainų variantų užrašyta įvairiuose kraštuose.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Malu malu: šaltiniai
Malu malu: dažniausiai užduodami klausimai
Malu malu: kokia tai daina?
Tai darbo daina, tiksliau – malimo (girnų) daina, dainuojama sukant rankines girnas. Jos ritmas sutampa su girnų sukimusi.
Ką reiškia priegiesmis „Dzūkit dzūkit girnelės“?
Tai kreipinys į girnas, raginant jas dūgzti ir linksminti vienišą malėją. Priegiesmis palaiko darbo ritmą ir tampa vienatvės palydovu.
Ką žymi rankelės, kaselės, akelės ir kojelės?
Tai nuoseklios nuovargio žymės: sunkūs darbai, vėjas, miltų dulkės ir purvas. Jos rodo merginos vargą ir sunkią dalią.
Malu malu: kodėl daina dzūkiška?
Lytys „mani“ ir „dzūkit“ rodo pietryčių Lietuvos tarmę. Tai būdinga dzūkų krašto darbo dainoms.