Vai tu diemed diemedėli žodžiai
Vai tu diemed diemedėli
Diemedžio krūmeli
Po diemedžio drabnom šakom
Sėdėjo mergelė
Vai ko sėdie mergužėla
Ko nieko neveiki
Tik tai rymai ant rankelių
Ir taip gailiai verki
Ko man jaunai nerymoti
Ir gailiai neverkti
Visos eina jaunimėlin
Tik aš viena lieku
Visos eina, visos gražios
Visos vainikuotos
O aš jauna mergužėlė
Visos eina, visos nešas
Po rūtų šakelį,
O aš jauna mergužėlė
Mažąjį vaikelį
O tas šelmis bernužėlis
Manį suviliojo
Prisviliojis bernužėlis
Pats karan išjojo
Vai tu diemed diemedėli: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip suviliotos ir paliktos merginos raudą. Pradžioje po diemedžio drabnomis šakomis sėdi mergelė, kurios klausiama, ko ji nieko neveikia, tik rymo ant rankelių ir gailiai verkia. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip sielvarto paveikslą.
Toliau mergina aiškina: visos eina į jaunimėlį, visos gražios, vainikuotos, neša po rūtų šakelį, o ji viena lieka, nešdama mažąjį vaikelį. Rūtų šakelę ir vainiką galima suprasti kaip mergystės ženklus, o vaikelį kaip jos netektą garbę.
Pabaigoje sakoma, kad šelmis bernužėlis ją suviliojo ir pats karan išjojo. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip apgautos ir paliktos merginos dalią. Tai viena galima prasmė, tačiau suviliotos merginos sielvarto motyvas dainoje aiškus.
Vai tu diemed diemedėli: simboliai ir posakiai
- Diemedis
- Krūmas, po kuriuo sėdi verkianti mergelė. Jis žymi dainos veiksmo vietą.
- Rymanti, verkianti mergelė
- Ant rankelių rymanti ir gailiai verkianti mergina. Ji žymi sielvartą.
- Vainikas, rūtų šakelė
- Kitų merginų nešami mergystės ženklai. Jie žymi netektą merginos garbę.
- Šelmis bernužėlis, karan išjojęs
- Suviliojęs ir paskui karan išjojęs jaunuolis. Jis žymi apgavystę ir palikimą.
Vai tu diemed diemedėli: dainos istorija
„Vai tu diemed diemedėli“ priklauso meilės dainoms, ypač jų liūdnajai šakai apie suviliotą ir paliktą merginą; daina susišaukia ir su šeimos lyrika, nes liečia mergystės garbės bei nedalios temą. Pradžioje po diemedžio smulkiomis šakomis sėdi gailiai verkianti mergelė, paskui ji aiškina savo skausmą: kitos merginos eina į jaunimėlį vainikuotos, su rūtų šakele, o ji viena likusi nešasi mažąjį vaikelį. Kreipimasis į augalą (diemedį) dainos pradžioje yra tipiškas Lietuvių lyrikos įžangos vaizdas.
Tiksli užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro požymius. Vainikas ir rūtų šakelė čia veikia kaip mergystės ir nekaltybės ženklai, kurių herojė neteko, o pabaiga – „šelmis bernužėlis manį suviliojo“ ir „pats karan išjojo“ – sutelkia apgaulės bei palikimo motyvą, dažną liaudies dainose apie nelaimingą meilę.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Vai tu diemed diemedėli: šaltiniai
Vai tu diemed diemedėli: dažniausiai užduodami klausimai
Vai tu diemed diemedėli: kokia tai daina?
Tai liūdna meilės daina apie suviliotą ir paliktą merginą, susišaukianti ir su šeimos lyrika dėl mergystės garbės temos.
Ką simbolizuoja vainikas ir rūtų šakelė?
Tai mergystės ir nekaltybės ženklai; jų neturėjimas rodo, kad herojė neteko mergystės garbės, kuria dar didžiuojasi kitos merginos.
Kodėl daina pradedama diemedžiu?
Kreipimasis į augalą yra įprasta Lietuvių lyrikos įžanga; po diemedžio šakomis sėdinti verkianti mergelė iškart sukuria sielvarto nuotaiką.
Kas yra „šelmis bernužėlis“?
Tai suviliojęs ir paskui karan išjojęs jaunuolis – apgaulės ir palikimo įvaizdis, paaiškinantis merginos nelaimę.