- Vieta
- Birštono savivaldybė
- Regionas
- Nemuno kilpų regioninis parkas
- Tipas
- asfaltuotas pėsčiųjų ir dviračių miško maršrutas
- Adresas
- Žvėrinčiaus miškas, Birštonas
- Koordinatės
- 54.61289, 24.01687
- Kiek skirti laiko
- 1-2 val. trumpai atkarpai; 2-4 val. ilgesniam žygiui ar važiavimui
- Geriausias metas
- sausas pavasario arba rudens rytas, o vasarą - ankstyvas metas prieš dviratininkų srautą
Žvėrinčiaus pėsčiųjų ir dviračių takas, Žvėrinčiaus miško maršrutas, Žvėryno miško takas
Ne vienas taškas, o pasirenkamo ilgio miško maršrutas
Žvėrinčiaus takas driekiasi per mišką Prienų-Birštono Nemuno kilpoje ir yra skirtas pėstiesiems bei dviratininkams. Birštono dviratininko gide visa asfaltuota trasa nurodyta kaip 15 km ilgio, tačiau vietoje yra keli įėjimai, jungtys ir poilsio vietos. Todėl nebūtina įveikti viso atstumo - galima eiti trumpą atkarpą pirmyn ir atgal arba maršrutą jungti su Birštono bei Prienų takais.
Žemėlapio žyma šiame puslapyje rodo OSM pažymėtą Žvėrinčiaus miško tako tašką Birštono pusėje, o ne vienintelį oficialų startą. Prieš ilgesnę kelionę suplanuokite, kur paliksite automobilį ir kaip grįšite, nes skirtingų programėlių siūlomi žiedai bei atstumai gali nesutapti.
Pušynas, kuriame verta žiūrėti į žievę
VLE duomenimis, Žvėrinčiaus miškas užima 680 ha, iš kurių 625 ha apaugę mišku. Pušynai sudaro apie 82 procentus medynų, o jų vidutinis amžius siekia 79 metus. Pakili lyguma miško šiaurėje terasomis leidžiasi Nemuno link, todėl net lygesnė asfaltuota trasa nėra visiškai vienoda.
Saugomų teritorijų šaltinis išskiria apykaklinę paprastosios pušies formą. Jos kamieno žievės plokštelės susidėsto gūbriais tarsi mažais stogeliais ar apykaklėmis; tokie požymiai formuojasi maždaug 40-60 metų pušyse. Miške taip pat nustatytos keturios saugomos buveinės ir dvi į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų radimvietės, todėl nuo tako į jautrias vietas bristi nereikėtų.
Karališkųjų medžioklių vardas ir šiuolaikinės skulptūros
Žvėrinčiaus vardas nėra šiuolaikinė rinkodara. XV a. čia buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų Birštono medžioklės dvaro žvėrynas, o beveik uždaros Nemuno kilpos padėjo varyti ir sulaikyti žvėris. Mišką savo odžių cikle Miško žaidimai minėjo Motiejus Kazimieras Sarbievijus.
1999 m. ankstesnis sveikatingumo takas pritaikytas pėstiesiems ir dviratininkams, vėliau jo ruožai rekonstruoti. Šiandien maršrutą paįvairina Prienų ir Birštono drožėjų skulptūros, atokvėpio bei sporto vietos. 2021 m. Birštono savivaldybė paskelbė apie dešimt naujų profesionalių drožėjų sukurtų miško gyvūnus ir jo gyvenimą vaizduojančių skulptūrų.
Danga, eismo etiketas ir pasiruošimas
Pagrindinė trasa asfaltuota, todėl tinka miesto ar turistiniam dviračiui, riedučiams ir daugeliui vaikiškų vežimėlių. Tačiau šoniniai miško keliukai gali būti smėlėti, šlapi ar klampūs. Pėstieji turėtų laikytis vienos tako pusės, o dviratininkai - sumažinti greitį prie vaikų, posūkių, skulptūrų ir poilsio aikštelių.
Takas yra laisvai prieinama lauko erdvė be bilietų ir nustatytų darbo valandų. Ilgesnei atkarpai pasiimkite vandens, telefono navigaciją ir priemonių nuo erkių; tamsiu paros metu prireiks šviesų bei atšvaitų. Po audrų ar remonto trasos būklė gali pasikeisti, todėl aktualius pranešimus tikrinkite Birštono savivaldybės ir saugomų teritorijų puslapiuose.
Pokario rezistencijos kraštovaizdis
Žvėrinčiaus istorija nesibaigia valdovų medžioklėmis. VLE nurodo, kad 1944-1952 m. miškas buvo riba tarp Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Lietuvos partizanų veiklos teritorijų. Šį faktą verta prisiminti kaip platesnio pokario pasipriešinimo kraštovaizdžio dalį, net jei pasirinktoje tako atkarpoje nėra atskiros ekspozicijos.
Istorinį sluoksnį geriausia sieti su patikrintais šaltiniais, o ne miške išgirstą pasakojimą automatiškai laikyti konkretaus įvykio liudijimu. Radę atminimo ženklą ar kitą objektą jo nelieskite, perskaitykite įrašą ir tik tada ieškokite išsamesnio konteksto muziejų ar archyvų medžiagoje.
