- Vieta
- Alytaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- pažintinis miško maršrutas, sutampantis su maždaug 3 km ekologiniu mokomuoju taku per Vidzgirio botaninio draustinio buveines
- Adresas
- Vidzgirio miškas, Alytus
- Koordinatės
- 54.38085, 24.00729
- Kiek skirti laiko
- 3-4 val. visam maždaug 9 km maršrutui; 1,5-2,5 val. pasirinktai ekologinio mokomojo tako trasai
- Geriausias metas
- balandį-spalį; ankstyvą pavasarį geriau matyti reljefas, o po lietaus būtina neslidi avalynė
Vidzgirio ekologinis mokomasis takas, Vidzgirio botaninio draustinio pažintinis takas, Vidzgirio gamtinis pažintinis takas, Vidzgiris Nature Trail
Vienas pavadinimas slepia dvi susijusias trasos apimtis
Vidzgirio pažintiniu taku dažniausiai vadinamas žaliai pažymėtas maždaug 9 km miško maršrutas nuo Pulko ir Vidzgirio gatvių sankryžos pietų kryptimi. Jis nėra žiedinis, todėl nuėjus visą trasą reikia numatyti grįžimą arba transportą kitame gale. Pietinėje miško dalyje šis kelias sutampa su oficialiu Vidzgirio ekologiniu mokomuoju taku, o ne veda į kitą atskirą objektą.
Alytaus miesto savivaldybės 2003 m. ataskaita nurodo, kad ekologinis mokomasis takas buvo atidarytas tais metais įgyvendinus projektą „Bioįvairovės išsaugojimas Vidzgirio botaniniame draustinyje“. Jo ilgis - apie 3 km, o 18 gamtinių stotelių pristato geomorfologines, botanines, zoologines, kraštovaizdžio ir kultūros vertybes. Oficialioje schemoje pažymėta pagrindinė trasa, papildoma trasa ir trumpesni papildomi takeliai, todėl realus nueitas atstumas priklauso nuo pasirinkto varianto.
Koordinatės 54.380852, 24.007294 žymi pietinę lankytojų prieigą Radžiūnų pusėje, greta mokomojo tako ir piliakalnio, o ne šiaurinį viso 9 km maršruto pradžios tašką. Visam ilgesniam keliui skirkite 3-4 valandas; mokomojo tako variantui dažniausiai pakaks 1,5-2,5 valandos, jei sustosite prie stendų.
452 ha miesto miške saugomas 386,7 ha botaninis draustinis
Alytaus miesto savivaldybė nurodo, kad miesto teritorijoje auga 452 ha Vidzgirio miškas, o VLE botaninio draustinio plotą pateikia tiksliau - 386,7 ha. Draustinis įsteigtas 1960 m. siekiant saugoti natūralų Pietų Lietuvos skroblyną su ąžuolais ir kitais lapuočiais. Skirtingi skaičiai apibūdina ne tą patį plotą: miškas yra platesnis už jo viduje saugomą draustinį.
Vidzgirio išskirtinumas - didžiausias Lietuvoje vientisas skroblynas. Europos Bendrijos svarbos buveinių sąraše čia minimi plačialapiai ir mišrūs miškai, skroblynai, griovų ir šlaitų miškai, sausieji ąžuolynai, aliuviniai miškai bei šaltiniai, prie kurių formuojasi tufas. Senų medžių drevės ir palikta pūvanti mediena yra vertinga buveinės dalis, o ne neprižiūrėto miško ženklas.
Oficialūs aprašai tarp retų augalų mini tuščiavidurį ir tarpinį rūtenius, gebenę lipikę bei plačialapę plikūnę. Pastaroji yra ant medžių žievės auganti kepenė Porella platyphylla, o ne žiedinis augalas. Augalų neskinkite, negyvą medieną palikite vietoje ir neplatinkite šalutinių takelių per jautrų pomiškį.
18 stotelių paaiškina raguvą, balas ir seno miško kaitą
Pirmoji mokomojo tako stotelė pristato raguvą - mažų vandens tėkmių erozijos išgraužtą neigiamą reljefo formą. Du priešingi mišku apaugę šlaitai gauna nevienodai saulės, todėl skiriasi jų augalija, o šaltiniuotame dugne gali atsirasti išdžiūstančių upokšnių. Toliau išdėstytos pamiškės pievos, skroblyno vystymosi, kelmynės ir senojo skroblų miško stotelės leidžia palyginti skirtingas lapuočių miško stadijas.
Tritonų bala, žaliųjų varlių bala ir Kūmučių bala nėra įrengti tvenkiniai. Tai nedidelės, dalį metų galinčios išdžiūti šlapynės, svarbios varliagyviams. Prie jų nelipkite į vandenį ir negaudykite gyvūnų: mokomojo tako paskirtis yra parodyti, kaip net laikinas vanduo palaiko miško biologinę įvairovę.
Kirmijos stotelė atveda prie gilioje dauboje tekančio upelio. Potvyniai ardo šlaitus ir atidengia skardžius, o drėgna, negyvos medienos turtinga aplinka tinka samanoms, grybams ir bestuburiams. Po lietaus čia būna slidžiausia, todėl tiltais ir pažymėtu taku naudokitės net tada, kai trumpesnis nusileidimas atrodo patogesnis.
Pietinė trasa sujungia Kirmiją, piliakalnį ir Nemuno terasas
Dvyliktoji stotelė yra Radžiūnų piliakalnis, vadinamas Pilaite. Jis stovi Nemuno kairiojo kranto aukštumos kyšulyje: vakaruose jį juosia Kirmijos dauba, pietuose ir rytuose - Nemunas. Atskirame mūsų piliakalnio puslapyje pateikta išsamesnė archeologinė chronologija, todėl šiame maršrute svarbiausia suprasti jo vietą tarp dviejų slėnių.
Toliau oficiali stotelių seka leidžiasi prie Kirmijos žiočių, Panemunės pievos, Nemuno salos ir upės terasų. Per pavasarinį polaidį Kirmijos ir Nemuno santakoje kaupiasi sąnašos, o vandeniui nuslūgus atsiveria salpa. Krantas gali būti minkštas ar išplautas, tad prie upės laikykitės pažymėtos trasos.
2003 m. piliakalnio prieigose buvo įrengti mediniai laiptai, terasuoti takai ir tiltas per Kirmiją, o šiandien maršrutą padeda sekti informaciniai stendai, krypties rodyklės ir geltonos žymės ant medžių. Medinė infrastruktūra dėvisi ir po lietaus slysta, todėl vietos būklė bei laikini perspėjimai yra svarbesni už senesnę nuotrauką ar schemą.
Praktinis lankymas priklauso nuo pasirinktos atkarpos
Tako danga daugiausia yra natūralus miško gruntas su šaknimis, lapais ir purvinais ruožais. Kirmijos dauboje, Nemuno šlaite ir prie piliakalnio pasitaiko stačių pakilimų, laiptų bei tiltų, todėl visas maršrutas nėra pritaikytas vežimėliams. Patogiausia eiti dieną su sukibimą turinčiais batais, vandeniu ir įkrautu telefonu.
Patikrintuose oficialiuose šaltiniuose nenurodyta bilietų kasa ar nustatytos lankymo valandos. Miško takas paprastai lankomas nemokamai, tačiau prieš kelionę verta tikrinti Alytaus miesto savivaldybės pranešimus apie remonto darbus, audrų padarinius ar laikinai ribojamą patekimą.
Šiaurinis maždaug 9 km maršruto startas ir šiame puslapyje pažymėta pietinė prieiga nėra tas pats taškas. Jei neplanuojate visos linijinės trasos, pietinėje dalyje rinkitės oficialioje schemoje parodytą pagrindinės ir papildomos trasos derinį, sekite vietos rodykles ir nevažiuokite automobiliu miško takais ieškodami trumpesnio priėjimo.
