- Vieta
- Alytus, Alytaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- 1930-1931 m. natūraliame pušyne suformuotas 5,54 ha geometrinis miesto parkas, turintis 50 m skersmens saulės aikštę, šešis radialinius takus, istorinį rožyną, fontaną ir vasaros estradą
- Adresas
- S. Dariaus ir S. Girėno g., Alytus
- Koordinatės
- 54.39418, 24.04743
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min. parkui, fontanui ir memorialiniams objektams; 1,5-2 val. per koncertą ar derinant su Laisvės Angelo aikšte
- Geriausias metas
- nuo gegužės iki rugsėjo žydint rožynui ir vykstant estrados renginiams; medžių struktūrai bei šešių takų planui geriausiai matyti tinka ankstyvas pavasaris arba ruduo
Alytaus miesto parkas, Miesto sodas Alytuje, Alytus City Park, Alytus City Garden
5,54 hektaro sodas yra atvira miesto erdvė, tačiau fontano darbai ir renginiai gali pakeisti įprastą maršrutą
Alytaus miesto sodas plyti miesto centre tarp Pulko, Birutės ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių; patogiausias orientyras yra Laisvės Angelo aikštė, o nurodytos sodo koordinatės - 54.394178, 24.047430. Savivaldybė skelbia 5,54 ha plotą, beveik sutampantį su Kultūros vertybių registre apibrėžtais 55 590 kv. m. Į parką vartų ir bilietų nėra, jis lankomas nemokamai kaip vieša miesto erdvė.
Reljefas lygus, pagrindiniai takai grįsti, todėl centrinė dalis tinkama vežimėliams ir vaikiškiems vežimams. Vis dėlto medžių šaknys, drėgni lapai ir laikinos renginių konstrukcijos vietomis gali apsunkinti judėjimą. Per koncertą estrada bei jos prieigos gali būti valdomos pagal renginio taisykles, nors pats parkas lieka viešas.
Naujoji vasaros estrada atidaryta 2025 m. lapkričio 21 d. ir 2026 m. jau naudojama renginiams. Fontaną, takus, apšvietimą, suolus, dviračių stovus, geriamojo vandens vietą ir rožyną apimantis tolesnis atnaujinimas oficialiai suplanuotas iki 2028 m.; iki 2026 m. liepos 13 d. savivaldybė nebuvo paskelbusi, kad istorinio pavidalo fontanas jau baigtas. Todėl vandens veikimo ir galimų aptvėrimų būklę prieš specialiai vykstant verta tikrinti oficialiame miesto puslapyje.
1930 m. pradėti darbai ir 1931 m. įkūrimo data apibūdina to paties parko gimimą
Sodas pradėtas kurti 1930 m. maždaug 5 ha natūraliame pušyne, kai Alytaus burmistras ir agronomas Zigmas Jakulis telkė miestą reprezentacinei žaliajai erdvei. Planą parengė miesto inžinierius Stasys Taškūnas, o sodinimo darbus formavo sodininkas Jonas Faitušas, baigęs sodininkystės mokslus Frankfurte. Oficialiuose aprašuose Miesto sodas įprastai datuojamas 1931 m., kai jo struktūra jau įgijo parko pavidalą.
Taigi 1930 ir 1931 m. datos neprieštarauja viena kitai: pirmoji žymi darbų pradžią, antroji - įkurto sodo chronologiją. Prie projekto taip pat prisidėjo miškininkystės mokyklos direktorius Antanas Rukuiža, o architektas ir inžinierius Vytautas Trečiokas vėliau sukūrė fontaną bei estradą. Tai buvo ne savaime išaugęs miškelis, bet skirtingų profesijų kūrėjų sukomponuotas modernėjančio apskrities centro parkas.
Pagrindinė kompozicija yra 50 m skersmens apskrita aikštė, vadinama saule, iš kurios šeši tiesūs takai išsiskleidžia tarsi spinduliai. Prie jų prijungti skersiniai takai, dvi kvadratinės poilsio aikštelės, stačiakampė šokių zona ir Laisvės Angelo aikštė. Geometrinis karkasas išliko toks reikšmingas, kad Kultūros vertybių registras atskirai saugo apskritimą, šešias kryptis, takų trasas ir lygų reljefą.
Alėjos, rožynas ir trys vardiniai ąžuolai išsaugo gyvą tarpukario parko archyvą
Kultūros vertybių registre vertingos ne vien takų linijos. Saugoma rytinė beržų, vakarinė kaštonų ir nuo Birutės gatvės vedanti klevų bei uosių alėja, taip pat grupėmis bei eilėmis pasodinti spygliuočiai ir lapuočiai. Kadaise skirtingus pakraščius pabrėžė guobos, kaštonai, beržai bei tuopos, o centrinę erdvę puošė baltažiedžių putinų juosta.
Sodas garsėjo Jono Faitušo kurtu rožynu ir vandens augalais, o vėliau rožes ypač puoselėjo 1958-1980 m. čia dirbęs Stasys Marcinkevičius, vadintas rožių karaliumi. Savivaldybė parke skaičiuoja daugiau kaip 30 pirminių medžių ir krūmų rūšių bei apie 12 rožių veislių. Tarp išlikusių išskirtinių augalų nurodomas europinis kukmedis, japoninė magnolija ir bekočiai ąžuolai.
Trys vardiniai ąžuolai leidžia skaityti XX a. Lietuvos istoriją tiesiog medžių žievėje. Antano Smetonos ąžuolas pasodintas 1930 m., Baltijos vienybės ąžuolas - 1933 m., o operos solisto Kipro Petrausko ąžuolas - 1939 m. Dar vienas raudonasis ąžuolas pasodintas 1958 m. Šie medžiai nėra vien laisvai priskiriamos legendos - jų vietos ir proginė reikšmė įrašytos oficialiame kultūros vertybės apraše.
Fontano 1936 ir 1939 metų datos kyla iš skirtingų šaltinių, o dabartinis baseinas nėra pirminis
Kultūros vertybių registras Vytauto Trečioko suprojektuotą apvalų betoninį fontaną datuoja 1936 m., tačiau Alytaus savivaldybės rastas to meto laikraštis skelbė apie jo užbaigimą 1939 m. gegužę. Atsargiausia išvada yra tokia: projektas ar ankstyvas etapas gali būti siejamas su 1936 m., o dokumentuotas užbaigimas - su 1939 m. Nesant išsamesnio pirminio dokumento, vienos datos nereikėtų pateikti kaip paneigiančios kitą.
Pirminį fontaną sudarė žemas baltas apskritas baseinas, centre buvusi salelė su šešiais baltais rutuliais, viena aukščiausia vidurine ir šešiomis mažesnėmis srovėmis. Iš pradžių jį maitino atskiras šulinys; vandenyje augo lelijos ir kiti augalai, plaukiojo raudonos bei geltonos žuvelės. Tokia forma derėjo su centrine saule ir rožynu, todėl fontanas veikė kaip geometrinio plano branduolys, o ne atsitiktinė puošmena.
Per 1997-1999 m. rekonstrukciją istorinis baseinas neišliko: jį pakeitė aukštesnis pilku poliruotu granitu aptaisytas fontanas su daugiau purkštukų ir dekoratyviniais rutuliais. Dabartinis miesto projektas numato pagal ikonografiją grąžinti žemesnę tarpukario kompoziciją. Kol darbai nebaigti ir oficialiai nepriimti, lankytojas gali išvysti vėlesnį granitinį baseiną, neveikiantį fontaną arba laikiną darbų zoną.
Laisvės Angelas, karo žaizdos ir sovietmečio apdovanojimai parodo, kaip keitėsi sodo prasmė
Prie sodo stovintis Laisvės Angelas pirmą kartą pastatytas 1929 m. pagal skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus kūrinį. Statula nugriuvo 1933 m., buvo atkurta 1937 m., o 1951 m. sovietų valdžia paminklą pašalino ir jo vietą pakeitė obelisku. Dabartinė versija atidengta 1991 m.; skulptūrą atkūrė Jonas Meškelevičius, o reljefus - Jonas Blažaitis.
1944 m. parkas smarkiai nukentėjo nuo karo, o prie estrados sprogusi bomba paliko didelę duobę. Pokariu erdvė palaipsniui atgaivinta: 1946 m. vasarą fontanas vėl veikė, tvarkyti želdiniai, o 1958 m. sodas paskelbtas gamtos paminklu. 1961 m. nuimta parką juosusi tvora ir jis pripažintas geriausiai tvarkomu respublikoje, 1962 m. pelnė SSRS kultūros institucijų apdovanojimą.
Šie sovietmečio įvertinimai liudija sodininkystės ir priežiūros kokybę, bet neužgožia prievarta pakeistos memorialinės aplinkos. Regioninės reikšmės kultūros vertybe parkas įregistruotas 1999 m. sausio 20 d.; šiandien saugomos architektūrinės, istorinės, kraštovaizdžio ir želdynų savybės. Laisvės Angelas ir atminties ąžuolai grąžina erdvei tarpukario Lietuvos pasakojimą.
Naujoji estrada tęsia seną šokių aikštelės tradiciją tarp šimtamečių pušų
Miesto sodo scena ir šokių aikštelė buvo aktyvi viešojo gyvenimo vieta dar tarpukariu. 1938 m. miesto taryba naujai estradai skyrė 750 litų, o 1939 m. didino Ulonų pulko orkestro atlygį už pasirodymus. Vėliau alytiškiai stačiakampę šokių aikštelę vadino plaščiadke, o XX a. septintajame dešimtmetyje greta veikė Grybu pramintas lauko bufetas.
2025 m. atidaryta estrada gavo naują dangą ir stogą, sandėlį, baro erdvę bei perstatomas kėdes. Projektuotojai pastatą įkomponavo taip, kad jis neužstotų senųjų pušų; darbai kainavo 465 tūkst. Eur su PVM, o 85 proc. finansavimo sudarė Europos Sąjungos lėšos. 2026 m. scena jau priėmė sezono atidarymą, koncertus ir miesto šventės programą, todėl sodas tebėra ne vien tylus dendrologinis objektas.
Ramiam pasivaikščiojimui geriausia ateiti ne renginio metu ir eiti nuo Laisvės Angelo per centrinę saulę, fontaną, memorialinius ąžuolus bei alėjas. Norint patirti gyvąją funkciją, verta rinktis oficialiai skelbiamą nemokamą koncertą ir atskirai patikrinti jo laiką bei vietų taisykles. 2026 m. liepos 13 d. tiksli Google Maps kortelė Alytus City Park turėjo 4,7 balo iš 5 vidurkį iš daugiau kaip 1 500 atsiliepimų; rodiklis viršija 4,5 ribą, bet kinta su naujais vertinimais.
