Lankytinos vietos Lietuvoje

Jaunimo parkas ir skulptūros: apie 36 ha Alytaus parkas su dešimties ryškiaspalvių metalo skulptūrų ansambliu, tvenkiniais ir skirtingo amžiaus lankytojams skirtomis veiklomis

Jaunimo parkas yra apie 36 ha Alytaus žalioji erdvė, įkurta 1982 m. tarp Dainavos ir Putinų gyvenamųjų rajonų. 1984-1985 m. čia suformuotas pirmuoju nuolatiniu tokio pobūdžio metalo skulptūrų ansambliu Lietuvoje laikomas aštuonių žaismingų kūrinių rinkinys; 1997 ir 1998 m. jį papildė du užsienio menininkų darbai. Šiandien lankytojas gali ieškoti visų dešimties skulptūrų, eiti tvenkinių ir brandžių želdinių takais arba rinktis vaikų, sporto bei šunų zonas. Parko atgaivinimo projektas oficialiai tebėra įgyvendinamas iki 2026 m. pabaigos, todėl dalis takų ar naujo tvenkinio prieigų gali būti laikinai aptverta, nors bendras parko uždarymas nepaskelbtas.

Mėlyna ir raudona Naglio Nasvyčio skulptūra „Aeronautikos istorija“ žalioje Alytaus Jaunimo parko vejoje

Vieta: Alytus, Alytaus miesto savivaldybė
Regionas: Dzūkija
Tipas: 1982 m. tarp Dainavos ir Putinų rajonų įkurtas miesto parkas su 1984-1985 m. pradėtu metalo skulptūrų ansambliu, dviem vėlesniais užsienio menininkų kūriniais ir aktyvaus laisvalaikio zonomis
Adresas: Vilties g. prieiga, Alytus
Koordinatės: 54.40337, 24.03115
Kiek skirti laiko: 60-90 min. dešimties skulptūrų ir tvenkinių ratui; 2-3 val. su vaikų, sporto ar pikniko zonomis
Geriausias metas: balandis-spalis ilgesniam pasivaikščiojimui ir veikloms; skulptūrų spalvos geriausiai matomos šviesiu metu, o vykstant 2026 m. darbams verta iš anksto tikrinti laikinus apėjimus

Vardai ir variantai

Alytaus Jaunimo parkas, Jaunimo parko skulptūros, Alytus Youth Park

Reprezentatyvus taškas veda į skulptūrų zoną, bet parkas turi kelias prieigas

Jaunimo parkas užima maždaug 36 ha tarp Dainavos ir Putinų gyvenamųjų rajonų, todėl viena koordinatė negali reikšti vienintelių vartų. Šio puslapio taškas 54.403366, 24.031151 paimtas iš oficialaus Alytaus TIC skulptūrų žemėlapio ir žymi patogią reprezentatyvią vietą prie parko skulptūrų, ne tikslią automobilių stovėjimo vietą ar geometrinį teritorijos centrą. TIC nurodo Vilties gatvę, savivaldybės parko puslapis mini Žuvinto gatvę, o projektų dokumentuose pasitaiko Parko gatvė - tai skirtingos didelio parko pusės, ne trys skirtingi objektai.

2024-2026 m. atgaivinimo projektas 2026 m. liepos 19 d. ES investicijų sistemoje tebebuvo pažymėtas kaip įgyvendinamas, numatant pabaigą 2026-12-31. Projektas apima takų, tiltelio, mažosios architektūros, apšvietimo, prieinamumo ir stovėjimo infrastruktūros atnaujinimą, taip pat naujas poilsio erdves. Kol darbai nepriimti, projekto apraše nurodytų būsimų objektų nereikėtų laikyti jau veikiančiais.

2026 m. sausį pradėto kasti naujo tvenkinio plotas numatytas 2 032 kv. m. Darbų zonoje laikinai pašalinta dalis apšvietimo linijos, tako atkarpa, suolas ir dalis šunų aikštelės tvoros; savivaldybė nurodė, kad jie bus atkurti, o prie tvenkinio vėliau atsiras fontanas, prieigos ir želdiniai. Bendras parko uždarymas nepaskelbtas, tačiau lokalūs aptvėrimai ir apėjimai tebėra reali 2026 m. apsilankymo dalis.

1982 m. parkas ir 1984-1985 m. skulptūrų programa yra du atskiri jo raidos etapai

Parkas įkurtas 1982 m., išsaugant banguotą reljefą, šaltiniuotų upelių vagas ir natūralias pušų grupes. Ankstyvajame savivaldybės želdynų plane nurodomas 36,6 ha plotas, vyriausiasis architektas V. Jodelė bei architektės A. Gercienė ir S. Vaičaitytė. Atviros pievos, medžių masyvai ir vandens įdubos buvo komponuojami kaip didelio gyvenamųjų rajonų parko, o ne vien skulptūrų aikštės, sistema.

1984 m. jauni skulptoriai, vadovaujami Naglio Nasvyčio ir Alytaus vyriausiojo dailininko Alberto Stankevičiaus, čia pradėjo ryškiaspalvę metalo meno programą Teodoro Kazimiero Valaičio atminimui. Recenzuotame Vilniaus dailės akademijos tyrime ansamblis apibūdinamas kaip pirmoji nuolatinė tokio pobūdžio metalo kūrinių ekspozicija Lietuvoje. Aštuoni pirminiai darbai buvo ne monumentalūs ant postamentų, o žmogaus masteliui artimos, dekoratyvios ir tuomet funkcionaliai suprastos formos.

Savivaldybė ansamblio sukūrimą datuoja 1984 m., o akademinio straipsnio kelių kūrinių nuotraukų antraštėse įrašyti 1985 m. Todėl tiksliausia kalbėti apie 1984-1985 m. formuotą ansamblį, o ne priverstinai pasirinkti vieną datą visiems aštuoniems darbams. 1993 m. parkas dėl šių skulptūrų paskelbtas vietinės reikšmės dailės paminklu.

Aštuoni pirminiai kūriniai sudaro spalvingą maršrutą nuo narvelio iki ankstyvojo skrydžio vizijos

Kęstučio Musteikio „Narvelis gegutei“ primena iš metalinių lankų sudarytą kupolinį narvą. Benjamino Narbuto „Vandens malūnas“ abstrakčia kampuotų ir šakotų dalių konstrukcija perteikia kraštovaizdžio įkvėptą malūno vaizdinį. Vytauto Naručio aukšti „Vartai“ užbaigti stilizuotomis žirgų galvomis ir savaip perkuria tradicinių stogo žirgelių motyvą. Klaudijaus Stepanovo juodai raudonas „Ožys“ gyvūną paverčia aštriu, grafišku siluetu.

Antano Balkės „Karališkasis voras“ yra didelė mėlyna vamzdinė konstrukcija, kurios išskėstos kojos lengvai atpažįstamos atviroje vejoje. Virginijos Babušytės-Venckūnienės „Vaivorykštėje“ dvi figūros tarsi laiko šviesos pluoštą; pati autorė pabrėžė mėlyną, raudoną ir geltoną spalvas bei vaikui artimą mastelį. Vidmanto Gylikio „Povas“ išskleidžia pusapskritę, ritmiškais apskritimais pažymėtą uodegą. Naglio Nasvyčio „Aeronautikos istorija“ mėlyna arka, raudonomis sparnus primenančiomis detalėmis ir viršutiniu ženklu sukuria ankstyvųjų žmogaus skrydžio bandymų įspūdį.

Kūrinių ryškumas priklauso ne vien nuo pirminės idėjos: akademinis tyrimas pažymi, kad jie buvo prižiūrimi ir perdažomi autorių parinktomis spalvomis. Todėl šiandien matoma dažų danga nėra savaime 1984 m. medžiagos būklė, o ilgalaikės priežiūros rezultatas. Ieškant visų aštuonių verta žiūrėti ne tik prie pagrindinio tako - dalis darbų stovi pievose ar tarp medžių.

Du tarptautiniai papildymai sudaro dešimtuką, o „Žiedas“ yra atskiras pirmtakas

1997 m. Danijos skulptorius Timas Juelas Jacobsenas parkui padovanojo „Klausimą“. Savivaldybės pateikiamame autoriaus aiškinime žmogus eina savu keliu, prieina aklavietę ir sienoje atranda angą į naują erdvę. 1998 m. atidengtas vokiečių skulptoriaus Michaelio Odenwaellerio „Žingsnis“. Šie du darbai kartu su aštuoniais pirminiais sudaro dabartiniame savivaldybės sąraše pateikiamas dešimt Jaunimo parko skulptūrų.

Teodoro Kazimiero Valaičio „Žiedas“, Alytuje dar vadinamas „Kosmosu“, nėra vienas iš šio dešimtuko. VLE nurodo 1972 m. Valaičio projektą, kurį 1981 m. įgyvendino skulptorius G. Kavaliauskas; kūrinys stovi prie Naujosios gatvės sporto centro, vakariau nuo pagrindinės Jaunimo parko skulptūrų zonos. Jis svarbus kaip idėjinis ir erdvinis vėlesnio ansamblio pirmtakas bei Valaičio atminimo programos kontekstas.

Šaltiniuose yra ir vardų netolygumų. Dabartinis savivaldybės bei TIC pavadinimas yra „Narvelis gegutei“, o akademinio straipsnio antraštėje tas pats Kęstučio Musteikio darbas pavadintas „Narveliu lakštingalai“. Savivaldybės puslapyje „Karališkojo voro“ autoriaus pavardė pateikta kaip Blakė, tačiau akademinis tyrimas ir dailininko įrašai patvirtina Antano Balkės formą. Tai ne papildomos skulptūros ar kiti autoriai, o redakciniai pavadinimo ir rašybos skirtumai.

Dabartinės veiklos išsidėsčiusios atskirose vaikų, sporto, ramaus poilsio ir augintinių zonose

Savivaldybės parko inventoriuje nurodomos vaikų žaidimų, riedlenčių, parkūro, pump track, krepšinio, paplūdimio tinklinio ir stalo teniso erdvės, stacionarūs bei kintamo svorio lauko treniruokliai. Taip pat pažymėta augintinių zona, Meilės labirintas ir senjorams skirta vieta. 2025 m. įrengta 10-16 metų vaikams orientuota „Padaužų aikštelė“ su laipiojimo konstrukcija bei kliūčių trasomis, o 2026 m. savivaldybė paplūdimio tinklinio aikšteles skelbė laisvai naudojamomis be išankstinės rezervacijos.

Šios veiklos išsibarsčiusios didelėje teritorijoje, todėl skulptūrų ratas ir sporto įrenginiai nėra viena kompaktiška aikštelė. Jei vykstate dėl vienos konkrečios veiklos, vietoje patikrinkite jos dangą, inventorių ir galimą darbų aptvėrimą. Oficialiame parkui skirtame puslapyje nepatvirtintos vienodos visų įrenginių darbo valandos, nuolatinė inventoriaus nuoma, geriamojo vandens vieta ar viešojo tualeto režimas.

Istoriškai dalis metalo kūrinių projektuota taip, kad skatintų vaikų judėjimą, o „Vaivorykštės“ autorė tiesiogiai kalbėjo apie nardymą po forma. Vis dėlto maždaug keturių dešimtmečių skulptūros šiandien neturėtų būti automatiškai laikomos sertifikuotais laipiojimo įrenginiais. Aktyviam žaidimui rinkitės tam skirtas aikšteles ir vadovaukitės vietos ženklais, o skulptūromis nelipkite, jei tai aiškiai neleidžiama.

Patogiausias pirmas ratas jungia skulptūras, tvenkinius ir tik tada pasirinktą veiklos zoną

Pirmam apsilankymui pradėkite ties reprezentatyviu Vilties gatvės pusės tašku ir lėtu ratu ieškokite aštuonių pirminių bei dviejų vėlesnių skulptūrų. „Aeronautikos istorija“, „Karališkasis voras“ ir „Vartai“ dėl mastelio tinka kaip orientyrai, o žemesni „Povas“ ar „Vaivorykštė“ lengviau pasimeta tarp reljefo ir želdinių. Po skulptūrų ratą pratęskite link esamų tvenkinių, bet neikite už statybinių atitvarų prie naujojo vandens telkinio.

Pagrindinių takų tinkle yra asfaltuotų ir platesnių atkarpų, tačiau parkas banguotas, dalis kūrinių stovi pievoje, o 2026 m. vykstantys darbai gali pakeisti įprastą judėjimą. Atgaivinimo projekte prieinamumo gerinimas įvardytas kaip tikslas, bet projektas dar nebaigtas, todėl negalima teigti, kad kiekviena skulptūra jau pasiekiama visiškai be kliūčių. Vežimėliui ar vaikiškam vežimui rinkitės pagrindines kietos dangos trasas ir būkite pasirengę apsisukti ties laikinu užtvaru.

Bendro bilieto, kasos ar vartais nustatytų parko darbo valandų oficialiuose šaltiniuose nenurodyta, tad viešoji erdvė lankoma nemokamai; tai nėra pažadas, kad kiekviena sporto zona ar renginys prieinamas bet kuriuo paros metu. Skulptūroms ir saugesniam orientavimuisi geriausia rinktis šviesų metą. Vien skulptūroms skirkite 60-90 minučių, o su vaikų aikštele, sportu ar pikniku planuokite 2-3 valandas.

Jaunimo parkas ir skulptūros: ką pamatyti netoliese

Jaunimo parko ir skulptūrų šaltiniai

Jaunimo parkas ir skulptūros: dažniausi klausimai

Kur tiksliai yra Alytaus Jaunimo parko skulptūros ir kuri prieiga pagrindinė?

Koordinatė 54.403366, 24.031151 iš oficialaus Alytaus TIC žemėlapio žymi reprezentatyvią skulptūrų zonos vietą prie Vilties gatvės, ne vienintelius vartus ar stovėjimo aikštelę. Žuvinto ir Parko gatvių pavadinimai kituose oficialiuose dokumentuose nurodo kitas didelio parko puses.

Ar Jaunimo parkas mokamas, ar jis uždarytas dėl 2026 m. darbų?

Bendro įėjimo bilieto, kasos ar vartų darbo valandų nėra. Visas parkas oficialiai neuždarytas, tačiau prie 2 032 kv. m naujo tvenkinio ir kitų atnaujinamų vietų gali būti vietinių aptvėrimų bei apėjimų, nes projektas numatytas iki 2026-12-31.

Kiek skulptūrų yra Jaunimo parke ir kurios jos?

Dabartiniame savivaldybės sąraše yra dešimt: „Narvelis gegutei“, „Vandens malūnas“, „Vartai“, „Ožys“, „Karališkasis voras“, „Vaivorykštė“, „Povas“, „Aeronautikos istorija“, „Klausimas“ ir „Žingsnis“.

Kas sukūrė aštuonias pirmines Jaunimo parko skulptūras?

Autoriai yra Kęstutis Musteikis, Benjaminas Narbutas, Vytautas Narutis, Klaudijus Stepanovas, Antanas Balkė, Virginija Babušytė-Venckūnienė, Vidmantas Gylikis ir Naglis Nasvytis, ta pačia tvarka kaip aštuoni pirminiai kūriniai savivaldybės sąraše.

Kas ir kada sukūrė „Klausimą“ bei „Žingsnį“?

„Klausimą“ 1997 m. parkui padovanojo danų skulptorius Timas Juelas Jacobsenas, o vokiečių skulptoriaus Michaelio Odenwaellerio „Žingsnis“ atidengtas 1998 m.

Kodėl Jaunimo parko skulptūros datuojamos ir 1984, ir 1985 metais?

Savivaldybė ansamblio sukūrimą sieja su 1984 m. programa, o recenzuoto akademinio tyrimo kelių kūrinių nuotraukų antraštėse įrašyti 1985 m. Todėl ansamblį tiksliausia apibūdinti kaip formuotą 1984-1985 m., ne visas skulptūras priskirti vienai dienai ar metams.

Ar „Narvelis gegutei“ ir „Narvelis lakštingalai“ yra dvi skirtingos skulptūros, o Vorą sukūrė Blakė ar Balkė?

Tai vienas Kęstučio Musteikio kūrinys: dabartiniuose savivaldybės ir TIC šaltiniuose vartojamas vardas „Narvelis gegutei“, o akademinėje antraštėje pasitaiko „Narvelis lakštingalai“. „Karališkojo voro“ autorius yra Antanas Balkė; savivaldybės puslapio forma Blakė yra rašybos klaida.

Ar Teodoro Kazimiero Valaičio „Žiedas“, dar vadinamas „Kosmosu“, priklauso parko dešimtukui?

Ne. Pagal 1972 m. Valaičio projektą G. Kavaliausko 1981 m. įgyvendintas „Žiedas“ stovi prie Naujosios gatvės sporto centro ir yra svarbus Jaunimo parko ansamblio pirmtakas, bet ne viena iš savivaldybės čia išvardytų dešimties skulptūrų.

Ar ant Jaunimo parko skulptūrų galima laipioti ir kokios veiklos skirtos vaikams?

Kai kurie darbai iš pradžių turėjo žaismingą funkcinę paskirtį, bet senos skulptūros neturėtų būti laikomos dabartiniais sertifikuotais žaidimų įrenginiais. Laipiojimui ir kliūtims rinkitės vaikų aikšteles, 10-16 metų grupei skirtą „Padaužų aikštelę“, parkūro ar kitą pažymėtą sporto zoną ir laikykitės vietos ženklų.