- Vieta
- Alytus, Alytaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- nacionalinės reikšmės Radžiūnų piliakalnio su II-V a. papėdės gyvenviete kompleksas Vidzgirio botaniniame draustinyje, pasiekiamas miško pažintiniu taku
- Adresas
- Vidzgirio botaninis draustinis, Alytus; žiedinio tako pradžios aikštelė - 54.380301, 24.008476
- Koordinatės
- 54.37430, 24.00530
- Kiek skirti laiko
- 1,5-2,5 val. maždaug 4 km žiediniam miško takui ir piliakalniui; trumpesnė apžiūra įmanoma tuo pačiu taku grįžtant nuo kalvos
- Geriausias metas
- sausa diena nuo balandžio iki spalio; belapis ankstyvas pavasaris ar vėlyvas ruduo geriausiai atveria pylimą, griovį ir Nemuno slėnį, tačiau šlapi laiptai bei Kirmijos pakrantė gali būti slidūs
Radžiūnų I piliakalnis, Pilaitė, Alytaus II piliakalnis, Radziunai Hillfort
Google žemėlapių Radžiūnų I piliakalnis yra seniai žinoma Pilaitė, o ne vienas iš dviejų naujesnių miško radinių
Tiksli šiame puslapyje aprašomo piliakalnio vieta yra 54.374300, 24.005300. Google Maps kortelė ją vadina Radžiūnų I piliakalniu, o Kultūros vertybių registre visas piliakalnio ir gyvenvietės kompleksas turi kodą 22601. Pats piliakalnis yra komplekso dalis 1850, papėdės gyvenvietė - dalis 22602. Senesni vardai Pilaitė ir Alytaus II piliakalnis žymi tą pačią vietą, todėl žodis antras čia nereiškia netoliese esančio Radžiūnų II piliakalnio.
Vidzgirio miške yra dar dvi atskiros įtvirtintos vietos, dabartiniame registre vadinamos Radžiūnų II ir Radžiūnų III piliakalniais, kodais 41155 ir 41153. Jos yra keli šimtai metrų nuo pagrindinio objekto, apaugusios mišku ir neturi tokio pat lankymui parengto maršruto. Naviguojant vien pagal trumpą pavadinimą lengva supainioti taškus, todėl kelionei naudokite Google vietos kortelę su 80 atsiliepimų arba šiame puslapyje pateiktas koordinates.
Pagrindinis Radžiūnų kompleksas nuo 1998 m. yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės archeologijos paminklas. Tai svarbi skirtis: lankytojas eina ne į rekonstruotą pilį ir ne į pramoginį parką, o į saugomą žemės reljefą, kurio vertė slypi pylime, griovyje, šlaituose bei po žeme išlikusiame kultūriniame sluoksnyje.
30-35 metrų šlaitus suformavo Nemuno ir Kirmijos slėniai, o žmogus sustiprino vienintelę lengvesnę šiaurinę prieigą
Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštumos kyšulyje prie Kirmijos upelio. Vakarų pusę saugo gili Kirmijos raguva, pietuose ir rytuose žemyn leidžiasi Nemuno slėnis, o su aukštuma kyšulys jungiasi tik šiaurėje. Nors medžiai šiandien uždengia didžiąją reljefo dalį, 30-35 m aukščio statūs šlaitai paaiškina, kodėl ši vieta galėjo būti sunkiai pasiekiama.
Aikštelė trikampė, maždaug 40 x 40 m. Jos šiauriniame krašte supiltas apie 40 m ilgio, 4 m aukščio ir 17 m pločio pylimas; išorinis pylimo šlaitas leidžiasi į 12 m pločio bei 2,2 m gylio griovį. Tai aiškiausia gynybinė vietos dalis, nes ji užtvėrė natūraliai patogiausią priėjimą nuo aukštumos. Pietvakarių pusėje pylimas žemesnis ir susilieja su kyšulio kraštu.
Tarp piliakalnio ir dabartinės Nemuno vagos rytinėje pusėje plyti platesnė slėnio pakopa. Todėl viršuje ne visada atsiveria atvira upė kaip nuo Punios piliakalnio: vaizdą keičia lapija, šlaito medžiai ir upės lygis. Belapiu metu geriau matyti ne tik Nemuno kryptį, bet ir tai, kaip Kirmijos dauba atkerta kalvą iš vakarų.
II-V amžiaus gyvenvietės radiniai yra ankstesni už galimą vėlyvą piliakalnio naudojimą ir nepatvirtina vardu žinomos pilies
VLE patį piliakalnį datuoja I tūkstantmečio viduriu-II tūkstantmečio pradžia, o papėdės gyvenvietę - II-V a. Šios datos apima skirtingus vietos naudojimo etapus: ankstyvos gyvenvietės sluoksnis nerodo, kad visi šiandien matomi įtvirtinimai buvo supilti tuo pačiu metu, o platus piliakalnio intervalas savaime neįrodo XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimos pilies.
2002 m. Zenono Baubonio vadovauta ekspedicija papėdėje aptiko iki 53 cm storio kultūrinį sluoksnį. Jame rasta židinio liekanų, geležinis ieties antgalis, titnago skaldytinių ir nuoskalų, lygiosios bei grublėtosios keramikos šukių ir gyvūnų kaulų. Toks rinkinys kalba apie kasdienę veiklą, maisto ruošimą, įrankius bei ginklus, tačiau tyrinėta tik nedidelė gyvenvietės dalis, todėl jos plano ar gyventojų skaičiaus atkurti negalima.
Savivaldybės aprašyme užrašytas padavimas, esą piliakalnį gynybai supylė du broliai kunigaikščiai. Pasakojimas yra vietos atminties dalis, o ne archeologinė išvada: nežinomi nei brolių vardai, nei jų laikotarpis, nei čia stovėjusios pilies istorinis pavadinimas. Radžiūnų stiprybė yra tikras reljefas ir tyrimų radiniai, todėl legendos nereikia paversti dokumentuotu įvykiu.
Piliakalnis yra dvylikta Vidzgirio tako stotelė, kur archeologija susitinka su skroblynais, šaltiniais ir Kirmijos raguva
Vidzgirio miškas Alytaus miesto teritorijoje užima apie 452 ha, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba oficialų botaninio draustinio plotą nurodo 387 ha. Draustinis įsteigtas 1960 m. siekiant išsaugoti natūralų Pietų Lietuvos miško kompleksą Nemuno slėnyje ir retų augalų augimvietes. Šie du plotai nėra prieštaravimas: didesnis skaičius apibūdina visą mišką, mažesnis - saugomą teritoriją.
Čia saugomos plačialapių ir mišrių miškų, skroblynų, griovų bei šlaitų miškų, sausųjų ąžuolynų, aliuvinių miškų ir tufą formuojančių šaltinių buveinės. Alytaus savivaldybė Vidzgirį pristato kaip didžiausio Lietuvos skroblyno vietą. Ant šlaitų paliekama pūvanti mediena, drėgnose raguvose auga samanos ir grybai, todėl tvarkinga pažintinio tako aplinka neturi atrodyti kaip miesto parkas.
Oficialiame ekologinio mokomojo tako apraše Kirmijos upelis yra 9 stotelė, Radžiūnų piliakalnis - 12, Kirmijos delta - 13, o Panemunės pieva - 14 stotelė. Toks eiliškumas padeda skaityti vietą kaip vieną sistemą: upelis išgraužė raguvą, Nemunas suformavo slėnio terasas, žmogus natūralų kyšulį pavertė įtvirtinta gyvenama vieta, o senas miškas vėliau vėl apgaubė žemės darbus.
Maždaug 4 km žiedas prasideda ne ties viršūne, o miško aikštelėje, todėl kelionei reikia laiko ir tinkamos avalynės
Praktiškas pradžios taškas yra automobilių stovėjimo aikštelė ties 54.380301, 24.008476, nuo kurios pažymėtas maždaug 4 km žiedinis takas link piliakalnio. Platesnis Vidzgirio takų tinklas sudaro apie 9 km, tad sekite pasirinkto maršruto ženklus ir išsisaugokite schemą telefone. Važiuoti iki pačios kalvos miško keliais nereikia: puslapio koordinačių smeigtukas žymi archeologinę vietą, ne automobilių stovėjimo vietą.
2003 m. lankytojams įrengta ąžuolinių laiptų ir terasinių takų sistema, medinis lieptas per Kirmiją, rodyklės, stendas bei poilsio vieta. Konstrukcijos buvo montuojamos neįgilinant jų į archeologinį sluoksnį, o po pakeltomis pakopomis sutvirtintas eroduojantis paviršius. Šis sprendimas pats pasakoja apie paveldo apsaugą, tačiau mediena, pakopos ir šlapi miško takai sensta - prieš vykdami tikrinkite naujausią savivaldybės informaciją ir vietoje neapeikite užtvarų.
Oficialūs šaltiniai nenurodo kasos, bilieto, vartų ar pastovių darbo valandų, todėl tai savarankiškai lankoma lauko vieta. Saugiausia atvykti šviesiu paros metu ir skirti 1,5-2,5 val. visam žiedui. Status šlaitas, laiptai, šaknys ir lieptas nėra patvirtintas bekliūtis maršrutas; žmogui su judėjimo negalia ar vaikišku vežimėliu kelias iki aikštelės gali būti netinkamas.
4,7 Google balo vertinimas atspindi miško žygio patirtį, bet ne pažadą apie sausą taką ar atvirą panoramą
2026 m. liepos 15 d. naujausias viešai indeksuotas tikslios Google Maps kortelės Radžiūnų I piliakalnis rodmuo buvo 4,7 balo iš 5 iš 80 atsiliepimų. Jis viršija 4,5 ribą ir priklauso būtent kompleksui 22601 ties 54.374300, 24.005300. Balas ir atsiliepimų skaičius laikui bėgant gali pasikeisti.
Aukštą įvertinimą verta suprasti vietos masteliu: čia nėra mūro, ekspozicijos, apšvietimo ar nuolat atviros regyklos. Pagrindinė patirtis yra lapuočių miško žygis, Kirmijos slėnis, mediniai laiptai ir po medžiais perskaitomas pylimas. Vasarą tanki lapija gali paslėpti Nemuną, o po liūčių takas gali būti purvinas net tada, kai žemėlapio atsiliepimai puikūs.
Likite ant pažymėtų takų, nekopkite tiesiai eroduojančiu šlaitu, nekaskite ir nenaudokite metalo ieškiklio. Draustinyje neskinkite retų augalų, neardykite pūvančios medienos ir nepalikite šiukšlių. Taip saugomas ne vien gražus miškas: vienoje vietoje išlieka archeologinis sluoksnis, šlaitų buveinės ir natūralios upelių bei Nemuno formuojamos reljefo struktūros.
