Lankytinos vietos Lietuvoje

Margionių klojimo teatras: ką pamatyti, istorija ir praktiniai patarimai

Margionių klojimo teatras - 1929 m. įkurtas ir iki šiol gyvas Dzūkijos kaimo teatras, ilgus dešimtmečius kūręs Juozo Gaidžio dramas. 2022 m. jo klojimas sudegė, todėl tradicija šiandien tęsiama statant naują pastatą ir rengiant spektaklius bei festivalį Citnaginė.

Vieta

Varėnos rajono savivaldybė

Regionas

Dzūkijos nacionalinis parkas

Tipas

Dzūkijos kaimo klojimo teatro tradicijos vieta

Adresas

Margionys, Marcinkonių seniūnija, Varėnos rajonas

Koordinatės

54.04120, 24.22590

Kiek skirti laiko

30 min. be renginio; 1,5-2,5 val. spektaklio ar renginio metu

Geriausias metas

tikrinant renginių kalendorių, nes teatro prasmė atsiveria per pasirodymą

Vardai ir variantai

Margionių teatras

Margionių klojimo teatras: gyva kaimo scena nuo 1929 m.

Margionių klojimo teatras nėra objektas, kurį galima iki galo suprasti vien apžiūrėjus pastatą. Jo esmė yra veiksmas: klojimas tampa scena, kaimo žmonės ir svečiai - žiūrovais, o daugiau nei devynių dešimtmečių tradicija atgyja per spektaklį.

Teatro pradžia laikomi 1929 m., kai mokytojas Teofilis Sukackas subūrė vaidintojų grupę ir Margionyse pastatė Keturakio komediją 'Amerika pirtyje'. Tai buvo to meto lietuviškų vakarų tradicija - vaidinimai, dainos ir bendruomenės susibūrimas atokiame Dzūkijos kaime.

Juozas Gaidys ir savita Margionių dramaturgija

Ryškiausia teatro asmenybė buvo vietinis kūrėjas Juozas Gaidys (mirė 1992 m. kovo 15 d.). Per Antrąjį pasaulinį karą jis atnaujino teatro veiklą, pats rašė ir režisavo pjeses; iki 1988 m. pastatė apie 19-20 skirtingų vaidinimų, tarp jų 'Ašarų pakalnė' (premjera 1941 m. birželio 20 d.) ir 'Siratų ašaros' (1989).

Po Gaidžio teatrui ėmė vadovauti Rimutė Avižinienė, tęsianti vietos kūrybos tradiciją. Margionių savitumas tas, kad čia vaidintos ne tik klasikinės komedijos, bet ir paties kaimo žmonių parašytos pjesės apie vietos gyvenimą, Skroblaus upelį ir kaimo likimą.

Kas yra klojimo teatras

Visuotinė lietuvių enciklopedija klojimo teatrą aiškina kaip lietuvių teatro tradiciją, kai vaidinimai ir koncertai vykdavo klojimuose, ypač tautinio atgimimo laikotarpiu nuo XIX a. pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo. Tai buvo kultūros ir bendruomenės forma, o ne tik pramoga.

Klojimas suteikė sceną tada, kai profesionalių teatrų ar viešų lietuviškų erdvių trūko. Dėl to ši tradicija glaudžiai susijusi su kalba, saviveikla, bendruomenės drąsa ir vietos kūrybingumu - Margionys yra vienas nedaugelio Lietuvos kaimų, kur ji nenutrūko iki šių dienų.

Klojimo pastatas, gaisras ir atstatymas

Dabartinio teatro klojimas pradėtas statyti 1991 m. ir atvertas 1993 m., o 2020 m. jam tradicine skiedrų technika uždengtas naujas stogas. Deja, 2022 m. rugsėjo 9-10 d. naktį klojimas sudegė, todėl autentiškas pastatas buvo prarastas.

Po gaisro teatras savo veiklos nenutraukė - tradicija tęsiama rengiant spektaklius ir telkiant lėšas naujam klojimui. Prieš kelionę verta pasitikrinti, kokioje atstatymo stadijoje yra pastatas ir kur konkrečiai vyksta pasirodymai.

Margionių vieta ir festivalis Citnaginė

Margionys yra Dzūkijos nacionalinio parko kaimas, todėl klojimo teatras čia įsirašo į miškų, kaimo sodybų ir vietinės tarmės aplinką. Toks teatras geriausiai veikia ne izoliuotoje salėje, o realiame kaimo kraštovaizdyje, šalia Skroblaus upelio.

Nuo 2011 m. Margionyse rengiamas klojimo teatrų festivalis 'Citnaginė', suburiantis kaimo teatrų kolektyvus iš įvairių Lietuvos kampelių. Apsilankymą verta derinti su Marcinkonimis, etnografine sodyba ir Dzūkijos nacionalinio parko takais, kad klojimo teatras taptų platesnio krašto pažinimo dalimi.

Margionių klojimo teatro šaltiniai