Marcinkonių seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė
Dzūkijos nacionalinis parkas
šaltiniuotas Merkio intakas Dzūkijos nacionaliniame parke
54.00100, 24.29900
30 min.-4 val. priklausomai nuo pasirinktos atkarpos; visas žiedinis takas - viena diena
pavasaris-ruduo, kai vanduo, pakrančių augalija ir takai lengviausiai apžiūrimi
Skroblus
Skroblus, arba Skroblaus upelis: pagrindiniai duomenys
Autoritetinguose šaltiniuose vandenvardis dažniausiai pateikiamas kaip Skroblus, tačiau keliautojai dažnai ieško Skroblaus upelio. Šiame puslapyje vartojamos abi formos, kad būtų aišku, jog kalbama apie tą patį Dzūkijos nacionalinio parko upelį. VLE jį apibūdina kaip Merkio kairįjį intaką Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje.
VLE nurodo, kad Skroblaus ilgis - 20,31 km (kitais duomenimis, 17 km), o baseino plotas - 76 km2. Vaga natūrali, 3-4 m pločio, vingiuota, vidutinis nuolydis 1,77 m/km. Tai trumpas, bet kraštovaizdžiui labai svarbus vandens kelias, nes per visą savo ilgį jis teka per saugomą teritoriją.
Termokarstinės ištakos prie Margionių
VLE nurodo, kad Skroblus prasideda pelkėtame termokarstiniame duburyje prie Margionių, 9 km į pietvakarius nuo Marcinkonių, ir teka Dainavos lyguma į šiaurę, o žemupyje - į šiaurės vakarus. Saugoma.lt Bobos Daržo šaltinį pristato kaip gražiausio Dzūkijos upelio ištakas, kur požeminiai vandenys veržiasi iš giluminių tarpmoreninių sluoksnių aukštyn ir telkiasi nedideliuose duburiuose, vietinių vadinamuose burbaklėmis.
Saugoma.lt duomenimis, per užpelkėjusį duburį nutiestu lieptu galima nueiti iki paties šaltinio, kurio vanduo srūva iš žemės gelmėse pradingstančio urvo. Dėl gausaus šaltinių maitinimo upelio vanduo dažnai skaidrus ir vėsus, o slėnyje matyti drėgnų pievų, užpelkėjusių duburių ir smėlingų krantų derinys.
Viena švariausių Lietuvos upių
VLE Skroblų vadina viena švariausių Lietuvos upių. Jo krantai šaltiniuoti ir miškingi, slėnis ryškus, vietomis platus (600-700 m) ir pelkėtas. Vidutinis debitas žiotyse siekia 0,73 m3/s, o ties Dubininku žemupyje vidutinis debitas - 0,64, maksimalus - 1,73 m3/s; metinė vandens lygio svyravimo amplitudė nedidelė - vidutiniškai apie 0,3 m.
Toks pastovus, šaltinių palaikomas režimas paaiškina, kodėl Skroblus atrodo kitaip nei lietaus ar polaidžio maitinamas griovys. VLE pažymi, kad Skroblaus hidrometrinius tyrinėjimus atliko A. Barisas ir Algimantas Tiknius (1969), todėl upelio švara ir vandeningumas yra ne įspūdis, o matuotas faktas.
Saugomos teritorijos: rezervatas ir draustinis
VLE nurodo, kad visas Skroblus teka per Dzūkijos nacionalinį parką: jo aukštupys - per Kapiniškių kraštovaizdžio draustinį, o vidurupis ir dalis žemupio - per Skroblaus gamtinį rezervatą. Tai reiškia, kad daugumoje upelio dalis lankymas yra ribojamas griežtesnėmis taisyklėmis, o ne laisvas pasivaikščiojimas pakrante.
Pačios Skroblaus versmės, VLE duomenimis, nuo 2000 m. yra hidrogeologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas. Greta jų, Margionyse, auga Lietuvio liepa, o vidurupio slėnyje yra Rudnios cirkas ir Rudnios kalvaragiai - taip pat saugomi gamtos paveldo objektai, todėl Skroblaus slėnis sutelkia kelis paminklinius taškus viename ruože.
Kaimai prie Skroblaus ir žiedinis takas
Skroblaus upelis svarbus ne tik gamtai. Prie jo ar netoli jo išsidėstę Margionys ir Dubininkas, kur vanduo, kaimų planas ir miško gyvenimas susijungia į vieną kultūrinį kraštovaizdį. VLE nurodo, kad Skroblus įteka į Merkį 11 km nuo jo žiočių, ties Trasninku, todėl upelio žemupys jungia Dzūkijos kaimus su pagrindine krašto upe.
VLE pažymi, kad įrengtas žiedinis Skroblaus pažintinis takas, kurio ilgis - 13 km. Trumpam sustojimui pakanka Bobos Daržo versmių ar vienos upelio atkarpos, o visas žiedinis takas jau yra ilgesnis žygis. Einant galima pamatyti versmes, miško keliukus, šlapynes, Bakanauskų pelkutę ir besikeičiantį upelio slėnį, todėl Skroblų geriausia lankyti ne kaip vieną tašką, o kaip maršrutą.
Kaip saugoti upelį ir suplanuoti lankymą
Skroblaus vertė yra skaidrus vanduo, šaltiniai, šlapynės ir jautrios pakrantės, o didelė jo dalis priklauso gamtiniam rezervatui. Nereikėtų bristi į versmes, trumpinti kelio per šlapias vietas, plauti daiktų upelyje ar palikti šiukšlių. Po lietaus takai gali būti šlapi, todėl avalynė turi tikti ir smėliui, ir drėgnoms vietoms.
Atskiras darbo laikas ar bilietas upeliui netaikomas, tačiau tai saugomos teritorijos objektas. Aktualią takų būklę, leistinas atkarpas, lankytojo bilieto ar parko paramos informaciją reikia tikrinti Dzūkijos nacionalinio parko šaltiniuose, ypač jei planuojate visą 13 km žiedą.
