Oi atvažiuoja šventa Kalėda žodžiai

Oi atvažiuoja šventa Kalėda
Oi Kalėda, do Kalėdienė

Per aukštus kalnus, per žemus klonis
Oi Kalėda, do Kalėdienė
Geležų ratais, viržių botagais
Oi Kalėda, do Kalėdienė

Kalėdų rytų ažerai šalo
Oi Kalėda, do Kalėdienė
O kas ty mundras ažerais jodė
Oi Kalėda, do Kalėdienė
Ažerais jodė antelas gaudė
Oi Kalėda, do Kalėdienė
Antelas gaudė, mergelėm siuntė
Oi Kalėda, do Kalėdienė

Oi atvažiuoja šventa Kalėda: dainos interpretacija

Šią dainą su priegiesmiu „Oi Kalėda, do Kalėdienė" galima suprasti kaip kalendorinę dainą apie sužmogintą Kalėdą. Pradžioje šventa Kalėda atvažiuoja per aukštus kalnus ir žemus klonius, geležų ratais, viržių botagais. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip atvykstančią, keliautoja paverstą šventę.

Kalėdų rytą ažerai šalo. Šį vaizdą galima suprasti kaip žiemos, Saulėgrįžos meto ženklą.

Toliau klausiama, kas mundriai jodė ažerais, ir atsakoma, kad jodė antelas gaudydamas ir mergelėms siųsdamas. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip piršlybų motyvą, įaustą į kalendorinę giesmę. Tai viena galima prasmė, tačiau sužmogintos Kalėdos ir žiemos švenčių pobūdis dainoje aiškus.

Oi atvažiuoja šventa Kalėda: simboliai ir posakiai

Sužmoginta Kalėda
Atvažiuojanti šventė, vaizduojama kaip keliautoja. Ji žymi personifikuotą žiemos šventę.
Geležų ratai, viržių botagai
Kalėdos atvykimo reikmenys. Jie žymi šventišką, beveik mitinį atvykimą.
Užšalę ažerai
Kalėdų rytą sustingę ežerai. Jie žymi žiemos, Saulėgrįžos metą.
Antelių gaudymas ir siuntimas mergelėms
Ažerais jojant gaudomos antys ir siunčiamos mergelėms. Jie žymi piršlybas kalendorinėje giesmėje.

Oi atvažiuoja šventa Kalėda: dainos istorija

„Oi atvažiuoja šventa Kalėda“ priklauso kalendorinėms žiemos švenčių (advento–Kalėdų) dainoms, kurioms būdingas pastovus dvieilis priegiesmis „Oi Kalėda, do Kalėdienė“, kartojamas po kiekvienos eilutės. Tokiu priegiesmiu ir sužmoginta, per kalnus ir klonius atvažiuojančia Kalėda ši daina jungiasi prie senųjų Lietuvių žiemos Saulėgrįžos giesmių, kuriose šventė vaizduojama kaip viešnia ar keliautoja su geležiniais ratais ir botagais.

Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; ją liudija ryški tarmė („ažerai“, „antelas“, „mundras“). Į kalendorinį žiemos peizažą (šąlantys ežerai Kalėdų rytą) čia įaustas piršlybų motyvas – jojimas ežerais, ančių gaudymas ir siuntimas mergelėms, – būdingas advento ir Kalėdų laikotarpio dainoms, kuriose susipina šventė ir jaunimo vedybų lūkesčiai.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • N. Laurinkienė. Mito atšvaitai Lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius 1990
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986