Lietuviški šiaudų žvaigždžių ir saulinių ornamentų papuošalai
tautodaile
gyvoji tradicija
Šiaudinės žvaigždės, šiaudų žvaigždės, saulutės, snaigės, radialiniai ornamentai, eglutės viršūnės, langų papuošalai, šiaudų segmentai, siūlas, simetrija
Šiaudų žvaigždės, Šiaudinės saulutės, Šiaudinės snaigės, Šiaudiniai žvaigždžių papuošalai, Šiaudinės eglutės viršūnės
Šiaudinių žvaigždžių formos ir objektai
Plokščia radialinė žvaigždė: Vienoje plokštumoje išdėliotas šiaudų ornamentas su spinduliais, žvaigždės kampais, saulutės ar snaigės įspūdžiu.
Erdvinė šiaudinė žvaigždė: Trimatė žvaigždė ar eglutės viršūnė, kurią sudaro keli šiaudų moduliai ir kuri gražiai atrodo iš kelių pusių.
Snaigės tipo ornamentas: Smulkesnė, dažnai šešiakampę ar daugiaspindulę simetriją turinti forma, kabinama lange, ant eglės ar girliandoje.
Saulutės tipo ornamentas: Apskritas arba spinduliuotas šiaudų papuošalas, kuriame centras ir spinduliai kuria šviesos, rato ar saulės įspūdį.
Kas yra šiaudinės žvaigždės?
Šiaudinės žvaigždės yra iš šiaudų segmentų kuriami radialiniai ornamentai: žvaigždės, saulutės, snaigės, eglutės viršūnės ir langų papuošalai. Jos gali būti plokščios arba erdvinės, smulkios arba didesnės, labai paprastos arba sudėtingos.
Jos priklauso tam pačiam šiaudų puošybos laukui kaip šiaudiniai sodai ir žaisliukai, bet turi siauresnį formos principą: spinduliai, centras, simetrija ir šviesos įspūdis.
Šiaudinė žvaigždė atrodo lengva, bet jos tvarka griežta. Jei segmentai skirtingo ilgio, centras netikslus ar siūlas per laisvas, ornamentas greitai praranda geometriją.
Plokščios ir erdvinės formos
Plokščios žvaigždės kuriamos vienoje plokštumoje. Jos tinka langui, eglutės šakai, sienai, stalo dekorui ar girliandai. Tokiose formose svarbus aiškus kontūras: šeši, aštuoni, dvylika ar daugiau spindulių.
Erdvinės žvaigždės turi kelias kryptis ir gražiai atrodo žiūrimos iš šono. Jos gali būti naudojamos kaip eglutės viršūnė, pakabinamas lango papuošalas ar mažas sodų geometriją primenantis objektas.
Plokščia forma reikalauja tikslumo, o erdvinė - dar ir pusiausvyros. Pakabinta žvaigždė turi kabėti tiesiai, nevirsdama į vieną pusę.
Medžiaga ir paruošimas
Žvaigždėms tinka tiesūs, švarūs, neperlaužti rugių, kviečių ar avižų šiaudai. Jie turi būti panašaus storio, nes skirtingo storio segmentai keičia ornamentų ritmą ir svorį.
Šiaudai karpomi į vienodo ilgio segmentus. Kai kurioms žvaigždėms reikia labai trumpų gabaliukų, kitoms - ilgų spindulių. Jei šiaudas kietas, jis gali būti trumpai mirkomas, kad mažiau lūžtų.
Reikia siūlo, adatos, žirklių ir kantrybės. Siūlas turi laikyti formą, bet neturi taip spausti, kad šiaudai sutrūktų. Kiekvienas mazgas yra konstrukcijos dalis.
Kaip formuojama radialinė žvaigždė?
Radialinė žvaigždė prasideda nuo centro. Aplink jį dėliojami spinduliai, kurie turi būti vienodo ilgio ir vienodais tarpais. Kartais centras daromas iš žiedo, mazgo ar mažo šiaudų rato.
Tada kuriamas išorinis kontūras: spinduliai sujungiami trumpesniais segmentais, pridedami kampai, šakelės ar snaigės tipo atšakos. Kiekvienas papildomas sluoksnis turi būti simetriškas.
Galiausiai žvaigždė pakabinama ir patikrinama. Kabėjimas iš karto parodo, ar konstrukcija subalansuota. Jei ji krypsta, reikia koreguoti mazgus arba spindulių svorį.
Saulutė, žvaigždė ar snaigė?
Tie patys šiaudų principai gali sukurti skirtingą įspūdį. Kai centre yra apskritimas ir daug tiesių spindulių, ornamentas atrodo kaip saulutė. Kai spinduliai sudaro kampuotą formą, jis skaitomas kaip žvaigždė. Kai atšakos smulkios ir simetriškos, primena snaigę.
Šių pavadinimų ribos nėra matematinės. Meistrės ir šeimos gali tą pačią formą vadinti skirtingai pagal paskirtį, vaizdą ar vietinį įprotį.
Svarbu ne priverstinai priskirti vieną reikšmę, o aprašyti formą: centras, spinduliai, atšakos, plokščia ar erdvinė konstrukcija, kur ji kabinama.
Simbolika: šviesa, žiema ir atsargumas
Šiaudinės žvaigždės natūraliai siejasi su šviesa, žiemos šventėmis, saule, dangaus kūnais ir sniego ar snaigės vaizdu. Tačiau nereikėtų kiekvienos žvaigždės aiškinti kaip vieno seno kosmologinio ženklo.
Oficialiuose šiaudinių sodų šaltiniuose pabrėžiama geometrinė, apeiginė ir bendruomeninė tradicija. Smulkios žvaigždės dažnai yra šiuolaikinė ar gyvoji tos pačios medžiagos puošybos atšaka.
Geriausia kalbėti apie sluoksnius: javų šiaudas, šviesos ir žiemos dekoras, geometrinė tvarka, šeimos rankdarbis, kalėdinė ar kambario puošyba.
Naudojimas: langas, eglutė, stalas
Šiaudinės žvaigždės kabinamos languose, ant eglės, virš stalo, prie šventinės puošybos ar mažose girliandose. Lange jos gražiai atrodo dėl šviesos: šiaudas turi natūralų blizgesį ir lengvą šešėlį.
Ant eglutės jos dažnai veikia geriau negu sunkūs papuošalai, nes yra lengvos. Erdvinė žvaigždė gali tapti eglutės viršūne, o plokščios žvaigždės - šakų ornamentais.
Šiuolaikiniuose namuose jos dera su lino, medžio, molio ir natūralios eglės puošyba. Perteklinis blizgutis ar plastikas dažnai užgožia pačią šiaudo medžiagą.
Priežiūra ir laikymas
Šiaudinės žvaigždės trapios. Jas reikia laikyti sausoje dėžutėje, atskirti popieriumi ar lengvu audiniu, nesuspausti ir saugoti nuo graužikų, vabzdžių bei drėgmės.
Jei ornamentas išsikraipo, kartais galima atsargiai pataisyti siūlo įtempimą, bet perlūžęs segmentas dažnai reiškia, kad tą dalį reikia perverti iš naujo.
Senas ar meistro kurtas ornamentas turėtų būti dokumentuojamas. Užrašyti, kas jį padarė, kada ir kokia technika, kartais yra taip pat svarbu kaip išsaugoti patį trapų šiaudą.