Oi ant lauko žvakelės žibėjo žodžiai
Oi ant lauko žvakełės žibėjo,
o kalėda, o kalėda.
Žvakełės žibėjo, ugnis šokinėjo
Ugnis šokinėjo, vaškas lašėjo
Vaškas lašėjo, ažeras ažėjo
An to ežero lelija žydėjo
Dieveniškės
Oi ant lauko žvakelės žibėjo: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „o kalėda" galima suprasti kaip kalėdinę kosminio vaizdo dainą. Pradžioje lauke žiba žvakelės, o ugnis šokinėja. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip apeiginę šviesą ir gyvybingumą per žiemos šventes.
Toliau vaškas lašėjo, ir iš to atsirado ežeras. Šį virsmą galima suprasti kaip senovišką pasaulio kūrimo, didingo gamtos atsiradimo vaizdą, būdingą kalėdinėms giesmėms.
Pabaigoje ant to ežero pražysta lelija. Šį žiedą galima interpretuoti kaip grožio ir stebuklo ženklą, vainikuojantį dainos vaizdą. Tai viena galima prasmė, tačiau kalėdinio kosminio vaizdo pobūdis dainoje aiškus.
Oi ant lauko žvakelės žibėjo: simboliai ir posakiai
- Žibančios žvakelės
- Lauke degančios žvakės. Jos žymi apeiginę šviesą per žiemos šventes.
- Šokinėjanti ugnis
- Gyvai liepsnojanti ugnis. Ji žymi gyvybingumą ir šventės dvasią.
- Iš vaško atsiradęs ežeras
- Lašantis vaškas, virstantis ežeru. Jis žymi senovišką pasaulio kūrimo vaizdą.
- Žydinti lelija
- Ant ežero pražydęs žiedas. Jis žymi grožį ir stebuklą.