Šilutės rajono savivaldybė
Šilutės rajonas
aukštapelkė ir pažintinis takas Nemuno deltos regioniniame parke
Aukštumalos pažintinis takas, Šilutės r.
55.39100, 21.35600
1-2 val. pažintiniam takui
gegužė-rugsėjis augalams ir vaizdams; ruduo ramesniam pelkės kraštovaizdžiui
Aukštumala, Aukštumalos pažintinis takas
Aukštumalos aukštapelkė Pamaryje
Aukštumala yra viena žinomiausių Pamario pelkių. VLE ją apibūdina kaip aukštapelkę Šilutės rajone, šiaurės vakaruose nuo Šilutės, ir nurodo 3 018 ha plotą.
Lankytojams dažniausiai aktualus ne visas pelkės masyvas, o Aukštumalos pažintinis takas Nemuno deltos regioniniame parke. Saugoma.lt tako vietą pateikia koordinatėmis 55.391, 21.356.
Aukštumalos takas per seną kūlgrindą
Saugoma.lt nurodo, kad pažintinis takas driekiasi sena kūlgrinda - istoriniu keliu per pelkę. Tai svarbus niuansas: eidamas mediniu taku lankytojas juda ne atsitiktinai parinkta trasa, o per vietą, kur per šlapynę kadaise buvo ieškoma saugaus perėjimo.
Po rekonstrukcijos dažniausiai minimas apie 1,2 km ilgio vienos krypties takas. Kadangi maršrutas yra linijinis, realiai reikia planuoti ir grįžimą tuo pačiu keliu.
Ežerokšniai, kiminai ir aukštapelkės paviršius
VLE rašo, kad Aukštumaloje yra daugiau kaip 380 ežerokšnių, o durpių sluoksnis vietomis siekia iki 9 m. Tai padeda suprasti, kodėl pelkės paviršius atrodo lyg atskiras pasaulis: kiminai, tamsūs vandens akivarai, žemaūgės pušys ir atviri plotai keičiasi labai trumpame atstume.
Aukštapelkė minta daugiausia krituliais, todėl jos augalai prisitaikę prie rūgščios, maistingų medžiagų stokojančios aplinkos. Dėl to pelkės vaizdas santūrus, bet labai savitas: čia grožis slypi smulkiose spalvose, vandens atspindžiuose ir lėtame kraštovaizdžio ritme.
Aukštumala - viena svarbiausių pelkių mokslo vietų
Aukštumala turi reikšmę ne tik keliautojams. VLE ją sieja su vokiečių botaniko ir pelkių tyrėjo Carlo Alberto Weberio darbais: Aukštumala tapo viena klasikinių Europos aukštapelkių tyrimo vietų.
Šis mokslinis sluoksnis išskiria Aukštumalą iš daugelio kitų takų. Čia galima kalbėti ne tik apie gražų pasivaikščiojimą, bet ir apie tai, kaip pelkės tapo tyrimų objektu, kaip buvo suprasta jų sandara ir kodėl šiandien jas reikia saugoti.
Draustinis ir atkūrimas
Saugoma.lt Aukštumalę pateikia kaip telmologinį draustinį, saugantį pelkės buveines ir rūšis. Tokios teritorijos saugomos ne dėl vienos atskiros detalės, o dėl visos pelkės sistemos: vandens režimo, kiminų dangos, atvirų plotų, paukščių ir retų augalų.
VLE taip pat mini pelkės atkūrimo darbus. Tai svarbu lankytojui, nes dalis Lietuvos pelkių buvo nusausinta ar paveikta durpių gavybos, o atkūrimas dažnai reiškia vandens režimo stabilizavimą ir natūralesnių pelkės procesų grąžinimą.
Aukštumalos aukštapelkė: kaip lankyti
Aukštumalą geriausia lankyti lėtai. Net jei takas trumpas, verta sustoti prie ežerokšnių, pažvelgti į kiminų spalvas, palyginti atvirą pelkę su pakraščio pušimis ir įsiklausyti į paukščius.
Būtina likti ant tako. Pelkės paviršius jautrus, o šlapesnės vietos gali atrodyti tvirtesnės, nei yra iš tikrųjų. Vasarą pravers apsauga nuo vabzdžių ir vanduo, o po lietaus - avalynė, kurios negaila sušlapinti.