- Vieta
- Paliūnų kaimas, Seirijų seniūnija, Lazdijų rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- Valstybės saugomas nacionalinės reikšmės piliakalnio ir gyvenvietės archeologinis kompleksas
- Adresas
- Paliūnai, Seirijų sen., Lazdijų r. sav.
- Koordinatės
- 54.20538, 23.73598
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. kalvos formai, pietinės papėdės padėčiai ir atviram Paliūnų laukų kraštovaizdžiui perskaityti
- Geriausias metas
- sausa ankstyvo pavasario arba vėlyvo rudens diena, kai trumpa žolė ir retesnė lapija geriausiai išryškina žemą pailgą kalvos kontūrą
Paliūnų piliakalnis su gyvenviete, Paliūnų piliakalnio su gyvenviete piliakalnis
Paliūnų vardas žymi Lazdijų rajono kompleksą, o ne Piliūnų kalvą Suvalkijoje
Paliūnų piliakalnis yra Paliūnų kaime, Seirijų seniūnijoje, Lazdijų rajono savivaldybėje. KVR visą vietą vadina Paliūnų piliakalniu su gyvenviete ir suteikia kompleksui unikalų kodą 22943. Jo sudėtinės dalys yra piliakalnis, kodas 5313, ir senovės gyvenvietė, kodas 22944. Visi trys įrašai datuojami I tūkstantmečiu, turi nacionalinį reikšmingumo lygmenį ir valstybės saugomo objekto statusą.
Vienos raidės skirtumas svarbus keliautojui. Paliūnų piliakalnis yra Dzūkijoje, o svetainėje aprašytas Piliūnų piliakalnis yra daugiau kaip 70 km į šiaurės vakarus, Vilkaviškio rajone, prie Rausvės ir Šešupės. Pastarojo komplekso kodas 22993, todėl vietovardžių, koordinačių ir KVR kodų negalima sukeisti net tada, kai pavadinimai paieškoje atrodo beveik vienodi.
Tiksli Google Maps kortelė, vietos ID ChIJqR-bxNy_4EYRqp3Ry7v-L94, žymi 54.2053789, 23.7359781 ant pačios kalvos. 2026 m. liepos 15 d. joje buvo rodomas 5,0 balo iš 5 vidurkis iš 4 atsiliepimų. Tai viršijo 4,5 atrankos ribą, tačiau keturi vertinimai yra maža ir greitai kintanti imtis. Smeigtukas nėra patvirtintas įėjimo, tako pradžios ar automobilių stovėjimo taškas.
60 x 25 m aikštelėje vakarinė dalis aukštesnė, o šlaitai siekia 10-12 m
KVR piliakalnį apibūdina kaip atskirą kalvą. Aikštelė beveik keturkampė, pailga rytų ir vakarų kryptimi, maždaug 60 m ilgio ir 25 m pločio. Vakarinis galas yra platesnis ir iki 2 m aukštesnis už likusią aikštelę. Registre nenurodytas pylimas ar gynybinis griovys, todėl vakarinio pakilimo nereikėtų automatiškai vadinti dirbtiniu įtvirtinimu.
Statūs arba apystatūs šlaitai yra apie 10-12 m aukščio. Į rytus ir šiaurės rytus nuo kalvos plyti drėgna, vietomis pelkėta žemuma, kitomis kryptimis ją skiria lėkštesnės daubos. Pietinis papėdės ruožas nuolaidžiai leidžiasi pietų kryptimi, ir būtent ten registruota senovės gyvenvietė. Tokia padėtis išryškėja ne kaip dramatiškas skardis, bet kaip atskiras pailgas pakilimas plačiame lauko reljefe.
Dabartinis KVR kompleksui nurodo 44 032 kv. m saugomo objekto teritoriją, 3 803 kv. m fizinio poveikio apsaugos pozonį ir 142 438 kv. m vizualinės apsaugos pozonį. 1997 m. e-TAR sąraše prie senojo kodo A188K buvo nurodyta 3,7 ha teritorija. Skirtingi skaičiai žymi skirtingu metu patvirtintas apskaitos ribas, o ne archeologinės vietos augimą ar naujai atrastą antrą piliakalnį.
1954 m. rasta keramikos šukė ir geležies šlako, bet kultūrinis sluoksnis neištirtas
Pranas Kulikauskas Paliūnų kalvą žvalgė ir matavo 1954 m. birželį. Tuomet pietinėje papėdėje, ariamame lauke, rasta lipdytos lygaus paviršiaus keramikos šukė ir geležies šlako. Šie du radinių tipai padėjo atpažinti gyvenamąją veiklą prie kalvos, tačiau jie neatskleidžia konkretaus pastato, amato dirbtuvės, genties ar įvykio. KVR visą kompleksą vertina kaip I tūkstantmečio vietą.
Senajame matavimo apraše kalva buvo laikyta maždaug 15 m aukščio, o dabartinis KVR šlaitams nurodo 10-12 m. Nedidelis griovelis prie šiaurinio aikštelės krašto 1954 m. atvėrė molį, ir viršuje kultūrinio sluoksnio tuomet nepastebėta. Tai yra vienos ribotos vietos stebėjimas, ne visos 60 m ilgio aikštelės archeologinis tyrimas.
1989 m. žvalgomoji ekspedicija pietinėje papėdėje užfiksavo arimo paliestą kultūrinį sluoksnį. Vis dėlto dabartiniuose KVR įrašuose ir piliakalnio, ir gyvenvietės kultūrinis sluoksnis pažymėtas kaip neištirtas. Viešuose patikrintuose šaltiniuose nėra plataus kasinėjimo, įtvirtinimų pjūvio ar radinių rinkinio, kuris leistų patikimai atkurti čia stovėjusius pastatus. Todėl Paliūnų negalima pristatyti kaip dokumentuotos pilies, mūšio ar konkrečios bendruomenės centro.
Arimas, sausinimas, grioviai ir duobės sušvelnino archeologinį reljefą
KVR fiksuoja ilgalaikį aikštelės ir šlaitų arimą. Aukštesnėje šiaurės vakarinėje aikštelės dalyje buvo iškasti grioviai, šlaituose atsirado duobių, o gyvenvietės kultūrinį sluoksnį pažeidė žemės darbai ir aplinkinių plotų sausinimas. Šie pokyčiai paaiškina, kodėl kalva šiandien atrodo lygi ir kodėl jos paviršiuje sunku perskaityti galimų senųjų įtvirtinimų schemą.
Registro būklės apraše aikštelė vadinama dirvonuojančia, su pavieniais medžiais ir krūmais, o šlaituose taip pat auga reti medžiai bei krūmai. Tai nereiškia, kad sena žala tęsiasi kiekvieną sezoną: KVR atskiria praeityje padarytus pažeidimus nuo dabartinės dirvonuojančios dangos. Tą skirtumą svarbu išlaikyti, kad vieta nebūtų klaidingai aprašyta nei kaip nepaliestas reljefas, nei kaip šiuo metu ardomas objektas.
Lankytojui saugotina ne vien kalvos viršūnė. Pietinėje papėdėje esanti gyvenvietė yra atskira komplekso dalis, o vizualinės apsaugos pozonis apima gerokai platesnį laukų kraštovaizdį. Vaikščiojant nereikėtų kastis, ieškoti radinių, važiuoti šlaitais ar trumpinti kelio per pasėlius. Net negausūs paviršiniai radiniai priklauso archeologiniam kontekstui, kurį išardžius prarandama svarbiausia jų informacija.
Atvirame lauke svarbiausia perskaityti kalvos ir pietinės gyvenvietės ryšį
KVR ir oficialiose Lazdijų krašto nuotraukose Paliūnų piliakalnis matomas kaip ilga žolėta nugarėlė dirbamų laukų mozaikoje. Ant jos auga tik pavienės beržų, pušų ir kitų medžių grupės, todėl kalvos kontūras iš pietų ir pietvakarių išlieka aiškus. Vakarinė dalis nežymiai iškyla, o rytinis galas susilieja su žemesne, medžiais apaugusia drėgna aplinka.
Čia nėra mūro griuvėsių, atkurto medinio įtvirtinimo, apžvalgos platformos ar ryškaus pylimo. Paliūnų vertė yra santūresnė: galima vienu žvilgsniu aprėpti 60 m ilgio viršų, matyti drėgnas žemumas prie rytinės pusės ir suprasti, kodėl gyvenvietės pėdsakų ieškota pietiniame nuolydyje. Platus žemdirbystės kraštovaizdis kartu parodo, kaip ūkinė veikla pakeitė archeologinę vietą.
Kalvos išskirtinumas ir radiniai leidžia ją saugoti kaip archeologinį kompleksą, bet vien padėtis atvirame lauke neįrodo konkrečios gynybinės paskirties, prekybos kelio ar politinio centro. Patikrintuose šaltiniuose taip pat nerasta vietai būdingo padavimo, kurį būtų galima atsakingai pateikti kaip gyvą tradiciją. Todėl geriausia Paliūnus pažinti per dokumentuotą reljefą, du radinius ir tyrimų ribas, o ne per sukurtą pilies vaizdinį.
Žemėlapio taškas nėra parkingas, o planuota infrastruktūra nėra atliktų darbų įrodymas
Google Maps kortelė patikros dieną rodė vietą atvirą visą parą, tačiau nei KVR, nei patikrinti savivaldybės dokumentai neskelbia oficialaus darbo laiko, bilieto, vartų ar lankytojų tarnybos. Taip pat nepatvirtinta atskira automobilių aikštelė, laiptai, turėklai, tualetas, apšvietimas ar lankytojų centras. Google kortelėje nepažymėtas neįgaliųjų vežimėliams pritaikytas įėjimas, o nelygus lauko paviršius ir 10-12 m šlaitai neleidžia žadėti bepakopės prieigos.
2023 m. Lazdijų rajono visuomenės dalyvavimo planuojant kraštovaizdį ataskaitoje užfiksuotas pasiūlymas prie Buteliūnų, Paliūnų ir Paserninkų piliakalnių įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, informacinius stendus bei pakilimo ir nusileidimo takus. Ataskaitoje pažymėta, kad pasiūlymui pritarta iš dalies, tačiau tai planavimo dokumentas, ne atliktų darbų priėmimo aktas. Iš jo negalima daryti išvados, kad 2026 m. Paliūnuose ši įranga jau buvo įrengta.
Atvykite dienos šviesoje ir sausu oru, nes šlapia žolė, dirva, senos duobės ir grioviai gali būti slidūs ar sunkiai pastebimi. Automobilį palikite tik teisėtoje saugioje vietoje, neužblokuokite ūkio kelių ir nevažiuokite į lauką pagal patį smeigtuką. Paskutinę atkarpą eikite esamais praėjimais, paisykite ženklų bei privačios žemės ribų ir neikite per pasėlius. Prieš kelionę verta dar kartą patikrinti dabartinę prieigą, nes ši vieta nėra aptarnaujamas muziejus.
