- Vieta
- Rudamina, Lazdijų seniūnija, Lazdijų rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- nacionalinės reikšmės archeologinio komplekso piliakalnis su žiediniu pylimu, 25 m šlaitais ir atskirai registruota papėdės gyvenviete
- Adresas
- Piliakalnio g., Rudaminos k., Lazdijų sen., Lazdijų r. sav.
- Koordinatės
- 54.28208, 23.44135
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min. pakilimui, 75 x 51 m aikštelei, žiediniam pylimui ir skirtingoms papėdėms apžiūrėti
- Geriausias metas
- sausa pavasario arba ankstyvo rudens diena, kai žolė žema, medžių lajos neužstoja pylimo profilio, o šiauriniai laiptai nėra slidūs
Beviršių piliakalnis, Rudaminos piliakalnis su gyvenviete, Rudamina Hillfort
Atskira kalva drėgnose pievose ir 75 x 51 m aikštelė žiedinio pylimo viduje
Rudaminos piliakalnis įrengtas ant izoliuotos didelės kalvos maždaug 1 km į pietus nuo Rudaminos. KVR ją apibūdina kaip drėgnų pievų apsuptą aukštumą, o 2005 ir 2019 m. registro nuotraukose matyti platus žolėtas kūgis su medžiais apjuosta viršūne. Tai ne kyšulys prie ežero ir ne atstatyta medinė pilis: pagrindinis lankomas objektas yra pats žemės reljefas.
Aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 75 x 51 m. Jos vakarų ir šiaurės pakraščiai šiek tiek žemesni. Visą aikštelę juosia 2-3 m nuo vidaus kylantis ir 10-16 m pločio pylimas; status jo išorinis šlaitas siekia 5-8 m. Vakarų ir šiaurės pusėje pylimas supiltas žemiau natūraliu kalvos šlaitu, todėl iš lauko pusės jo žiedas atrodo dar masyvesnis. Natūralūs šlaitai statūs, apie 25 m aukščio.
Didžioji kalvos dalis dirvonuoja. KVR 2019 m. fiksavo palei pylimą augančias liepas, pietų ir pietvakarių šlaituose esančius medžius bei krūmus ir buvusį sodą šiaurės rytų papėdėje. Apaugimas keičia matomumą, tad pylimo geometriją geriausia skaityti apeinant aikštelės kraštą ir pažvelgiant į kalvą iš kelių papėdžių, o ne ieškant mūro ar atkurtų sienų.
Kompleksas 22941, piliakalnis 5308 ir gyvenvietė 22942 nėra vienas radinių sąrašas
Kultūros vertybių registre visa saugoma vieta vadinama Rudaminos piliakalniu su gyvenviete ir turi kodą 22941. Tai nacionalinės reikšmės paminklas, kurio registruojamos teritorijos plotas yra 216 710 kv. m. Kompleksą sudaro dvi archeologinės dalys: pats piliakalnis 5308 ir jo papėdės gyvenvietė 22942. Šie numeriai nepažymi trijų atskirų lankytinų vietų, bet leidžia tiksliai priskirti tyrimus ir radinius.
Piliakalnio daliai 5308 priklauso ovali aikštelė, žiedinis pylimas, statūs šlaitai ir 1965 m. aikštelėje bei pylime ištirti plotai. Gyvenvietės dalis 22942 driekiasi pietų, pietvakarių, vakarų ir šiaurės rytų papėdėse, kur kultūriniame sluoksnyje rasta keramikos. Todėl papėdėje aptiktos šukės neturi būti nepastebimai perkeliamos į viršūnės kasinėjimų radinių sąrašą.
Dabartinis KVR kompleksą ir abi jo dalis datuoja V-XIV a. VLE Rudaminos piliakalnio straipsnis pateikia siauresnę V-XIII a. santrauką. Šios dvi ribos nėra identiškos, todėl puslapyje laikomasi dabartinio registro datavimo, kartu aiškiai nurodant enciklopedijoje skelbiamą variantą. Nei vienas intervalas savaime neįrodo konkretaus valdovo pilies ar tiksliai datuoto mūšio.
1965 m. pjūvis atskleidė keturis pylimo raidos etapus ir smarkaus puolimo pėdsakus
1918 m. vokiečių kariuomenės karininkas mėgino kasinėti aikštelės šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pakraščius ir aptiko įvairių radinių, tačiau pagrindinius archeologinius tyrimus 1965 m. atliko Prano Kulikausko vadovaujama ekspedicija. Aikštelėje ištirta ir šiaurinio pylimo pjūviu patikrinta iš viso 320 kv. m. Kultūrinio sluoksnio storis skirtingose vietose siekė 0,4-2 m.
Tyrėjai aptiko židinių, gyvulių kaulų, suanglėjusių grūdų, lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos. Metalinių bei stiklo radinių rinkinyje buvo geležinių įmovinių ir įtveriamųjų strėlių antgalių, žalvarinė laiptelinė segė, įvijinių žiedų, kabutis, diržo sagtis ir stiklo karolis. VLE nurodo, kad šie radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje; ant pačios kalvos muziejinės ekspozicijos nėra.
Šiaurinio pylimo pjūvis parodė keturis jo statybos ir stiprinimo etapus. Trečiajame pilies raidos etape mediniai įtvirtinimai sudegė per smarkų puolimą, o už pylimo rasti strėlių antgaliai liudija apšaudymą iš lankų. Vėliau pylimas buvo paaukštintas dar maždaug 1 m. Archeologija čia patvirtina gaisrą, puolimą ir atstatymą, bet pati savaime neįvardija užpuolikų ar istorinių asmenų.
Papėdės gyvenvietės keramika ir vėlesni bandiniai priklauso atskirai komplekso daliai
Gyvenvietės dalyje 22942 KVR saugo tamsų kultūrinį sluoksnį su radiniais. 1962 m. žvalgant pietų ir kitose papėdėse aptikta lipdytos lygiu bei grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos. VLE papėdės gyvenvietę apibendrina kaip maždaug 4 ha plotą, tačiau tai nėra tas pats dydis kaip viso 21,671 ha KVR komplekso teritorija.
2003 m. šiaurinėje papėdėje ištirta 13 kv. m, o 2007 m. šiauriniame šlaite - 7 kv. m. Būtent tuose nedideliuose patikrintuose plotuose kultūrinio sluoksnio ir radinių neaptikta. Toks rezultatas nepanaikina kitose papėdėse dokumentuotos gyvenvietės: jis tik parodo, kad sluoksnis pasiskirstęs nevienodai ir ne kiekviena kalvos pašlaitė buvo gyvenama.
KVR fiksuoja, kad gyvenvietės paviršių ilgai veikė arimas, o šiaurės rytų papėdėje augo sodas. Lankytojui gyvenvietės ribos neatrodo kaip atskiras pylimas ar pažymėtas kaimas. Jos archeologinis turinys slypi po iš pažiūros įprasta pieva, todėl negalima kasti, naudoti metalo detektoriaus, rinkti radinių ar važiuoti per saugomą teritoriją.
Ringaudas, Mindaugo karūnavimas ir 1381 m. bombarda priklauso senųjų teiginių sluoksniui
KVR istorinėje pažymoje dokumentuojama senesnių autorių sukurta Rudaminos interpretavimo tradicija. Pradedant Teodoru Narbutu, vėliau Jonu Basanavičiumi ir Jonu Totoraičiu, buvo tvirtinama, kad 1240 m. čia pilį pastatė Ringaudas, joje karūnuotas Mindaugas, o 1381 m. įtvirtinimas sunaikintas naudojant paraku šaudančias bombardas. Registras fiksuoja šių teiginių istoriją, bet jie nėra vietoje patvirtinta įvykių kronika.
Patikimi archeologiniai duomenys rodo ilgą V-XIV a. komplekso raidą, kelis pylimo perstatymus, gaisrą ir puolimą strėlėmis. Jie nepatvirtina Ringaudo statybos metų, Mindaugo karūnavimo vietos ar 1381 m. bombardos epizodo. Todėl tikslu sakyti, kad Rudamina siejama su Mindaugu vietos atmintyje ir senesnėje istoriografijoje, o ne kad karūnavimas čia įvyko kaip nustatytas faktas.
Ši tradicija tebėra gyva kultūroje. Lazdijų rajono savivaldybė skelbia, kad Valstybės dienos minėjimas prie Rudaminos piliakalnio tapo kasmetiniu renginiu, ir pati Mindaugo sąsają vadina legenda. Renginys paaiškina, kodėl kalva svarbi šiandien, tačiau šventės programa ar simbolinis karaliaus sugrįžimas nėra archeologinis legendos įrodymas.
1941 m. Molotovo linija pažeidė pylimą, o dabartiniam lankymui patvirtinto grafiko nėra
1941 m. pylimas buvo pažeistas rengiant Sovietų Sąjungos Molotovo gynybinę liniją. Dviejose pylimo vietose iškastos didelės duobės ilgalaikiams kulkosvaidžių ugnies taškams statyti, šiaurinis pylimas perkirstas įvažiavimui, o kitur reljefą suardė apkasai. Tai tiksliau nei bendras teiginys, kad ant kalno stovėjo bunkeriai: registras pirmiausia dokumentuoja statybines duobes, perkirtimą ir apkasų žalą.
KVR 2019 m. prie šiaurinės papėdės fiksavo automobilių stovėjimo vietą, šiauriniu šlaitu kylančius terasinius laiptus, aikštelėje pastatytus suolus ir akmeninį laužavietės žiedą. Tai konkrečių metų būklės įrašas, ne garantija, kad visa infrastruktūra dabar nepakitusi ar reguliariai prižiūrima. 25 m šlaitai, nelygi žolė ir laiptai nesudaro patvirtinto bebarjerio maršruto, o po lietaus gali būti slidūs.
Tiksli Google Maps kortelė žymi 54.2820826, 23.4413528. KVR lankymo valandų ir lankytojų informacijos laukai neužpildyti, o patikrinti oficialūs šaltiniai neskelbia kasos, bilieto, vartų ar pastovaus darbo laiko. Vykite šviesiu paros metu, palikite automobilį tik dabartinių ženklų leidžiamoje vietoje ir prieš kelionę tikrinkite Lazdijų rajono informaciją. 2026 m. liepos 15 d. vietos ID ChIJ3Zuyizbd4EYRJSlevPrrqO4 kortelė rodė 4,8 balo iš 5 pagal 188 atsiliepimus; šie duomenys laikui bėgant gali keistis.
