Paveisininkų piliakalnis: ežero ir pelkės saugoma kalva, kur ankstesnis degintinis kapinynas virto įtvirtintu piliakalniu

Veisiejo ežeras ir pelkė kalvą pavertė beveik neprieinamu pusiasaliu

Paveisininkų piliakalnis yra Kapčiamiesčio seniūnijoje, apie 2 km į šiaurę nuo Paveisininkų kaimo, Veisiejo ežero pietiniame krante. Jis įrengtas atskiros kalvos pietvakarinėje dalyje. Patvenkus ežerą vanduo apsupo didžiąją kalvos dalį, o pietuose liko pelkėta jungtis su sausuma. Todėl dabartinis pusiasalio vaizdas yra ir gamtinio reljefo, ir pakeisto vandens lygio rezultatas.

Ovalios, rytų-vakarų kryptimi pailgos aikštelės matmenys skirtinguose aprašuose svyruoja apie 24-30 x 25-30 m. Ją žiedu juosia 1-3 m aukščio ir 8-16 m pločio pylimas. Šlaitai iki pagrindinės kalvos viršaus kyla maždaug 20 m, o viršutinė įtvirtinta dalis dar apie 4-5 m. Miškas bei krūmai slepia dalį reljefo, todėl vietoje reikia ieškoti ne mūro, bet pylimų, terasų ir griovių linijų.

Rytinio pylimo išorinis šlaitas leidžiasi į terasą. Už jos iškastas apie 7 m pločio ir 1,2 m gylio griovys, supiltas maždaug 5 m pločio antrasis pylimas, o už jo iškastas dar vienas 5,5 m pločio ir 1 m gylio griovys. Vakaruose liko kitų pylimų bei griovių pėdsakų. Toks kelių kliūčių derinys rodo apgalvotą gynybinį įrengimą, nors rašytiniuose šaltiniuose konkreti čia stovėjusi pilis nepavadinta.

Po gynybine aikštele archeologai rado ankstesnį 27 kapų kapinyną

1962 m. Prano Kulikausko vadovaujama ekspedicija piliakalnio šiaurrytinėje aikštelės dalyje ištyrė 240 kv. m ir perpjovė pylimą dviejose vietose. Pjūviai parodė, kad pirmasis pylimas buvo apie 1,6 m aukščio ir viršuje grįstas akmenimis. Vėliau jis paaukštintas, išorėje sutvirtintas moliu bei akmenimis, o viršuje įrengta stulpinės konstrukcijos gynybinė siena.

Iki 1 m storio aikštelės kultūriniame sluoksnyje aptikti 27 sudegintų mirusiųjų kapai. VLE kapinyną datuoja 3-4 a. po Kristaus ir aiškiai nurodo, kad jis buvo prieš įrengiant piliakalnį. Tai reta, lengvai vietoje nepastebima sekos dalis: kalva iš pradžių naudota mirusiesiems laidoti, o tik vėliau jos viršus pertvarkytas gynybai.

Laidojimo būdai nebuvo vienodi. Sudeginti kaulai užkasti mažose duobutėse, supilti į urnas arba padėti ant akmenų ir apkrauti akmenimis. Įkapių nerasta, todėl kapų nevalia apipinti konkrečių asmenų ar karių istorijomis. VLE piliakalnį plačiai datuoja I tūkstantmečiu ir laikotarpiu iki XIII a., tačiau tai nėra įrodymas, kad vienas įtvirtinimas be pertraukos veikė visus tuos šimtmečius.

Papėdės gyvenvietėje liko namų, buities ir ryšių su Romos pasauliu pėdsakų

Rytinėje, šiaurrytinėje ir vakarinėje papėdėse išskirta maždaug 1,5 ha gyvenvietė. 1962 m. Pranas Kulikauskas ir 1992 m. Vygandas Juodagalvis joje ištyrė iš viso 314 kv. m. Iki 60 cm storio kultūriniame sluoksnyje aptikti židiniai, medinių pastatų stulpavietės ir ūkinės duobės. Šie pėdsakai rodo kasdienį gyvenimą už viršutinės gynybinės aikštelės ribų.

Radiniai apima žalvarinę lankinę segę, apyrankę, Romos monetą, gyvulių kaulus ir brūkšniuotąją, lygiąją bei grublėtąją keramiką. Viena Romos moneta nereiškia, kad čia gyveno romėnai. Ji liudija tolimų mainų arba daikto kelią į Baltijos regioną, o trys keramikos paviršiaus tradicijos padeda archeologams skirti skirtingus komplekso naudojimo tarpsnius. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

KVR atskiria komplekso registrinę struktūrą: viso piliakalnio su gyvenviete kodas yra 22931, piliakalnio dalies kodas 5294, o gyvenvietės dalies kodas 22932. Kompleksui suteiktas paminklo statusas. Šie numeriai svarbūs, nes paieškoje galima rasti visus tris įrašus ir klaidingai palaikyti juos trimis atskiromis lankytinomis vietomis.

Veisiejo pakrantės buvo apgyvendintos daug anksčiau, bet vardinė jotvingių pilis nepatvirtinta

Lietuvos istorijos instituto paskelbta Zapsės upės gyvenvietės studija Paveisininkų tyrimus sieja su platesniu Veisiejo pakrančių priešistorės pažinimu. 1962 m. piliakalnio gyvenvietės plotuose rasti svidriniai titnaginiai strėlių antgaliai, o aplink ežerą nustatytos akmens amžiaus gyvenvietės. Vėlesni tyrimai priešingame krante atskleidė mezolito, neolito ir bronzos amžiaus radinių vietas.

Šis ankstyvasis sluoksnis paaiškina, kodėl Veisiejų kraštas laikomas ilgai gyvenama ežerų teritorija, tačiau jo nereikia automatiškai sutapatinti su daug vėlesne piliakalnio gynybine faze. Tas pats patogus vandens ir sausumos kraštovaizdis žmones traukė skirtingais laikotarpiais, kai jų gyvenimo būdas, įrankiai ir laidojimo papročiai jau buvo pasikeitę.

Saugomų teritorijų direkcija Veisiejų apylinkes sieja su jotvingių palikimu, o piliakalnio datavimas persidengia su šios genties istorija Pietų Lietuvoje. Vis dėlto archeologiniai radiniai neįvardija Paveisininkų pilies valdovo, pilies vardo ar konkretaus mūšio. Todėl sąžininga kalbėti apie jotvingiško krašto kontekstą, bet ne skelbti nepatvirtintą vardinę tvirtovę.

Prieš kelionę būtina tikrinti, ar takai ir laiptai jau rekonstruoti

Žemėlapio taškas 54.075079, 23.607027 žymi patį piliakalnį, o ne patvirtintą automobilių aikštelę ar saugų įėjimą. Senesniuose maršrutuose siūloma nuo Veisiejų-Kapčiamiesčio kelio ties Navikais sukti Paveisininkų link ir nuo pirmųjų sodybų judėti į šiaurę prie Veisiejo. Toks aprašas neįvertina dabartinės kelio, privačių sklypų, užtvarų ar pelkėtos prieigos būklės, todėl vadovaukitės vietos ženklais ir neblokuokite gyventojų privažiavimo.

2025 m. liepos 13 d. paskelbtame būklės reportaže nurodyta, kad kelias buvo itin prastas, autobusais atvykusiems tekdavo kelis kilometrus eiti pėsčiomis, o tiltelio per pelkę bei dalies laiptų būklė buvo pavojinga. Lazdijų rajono savivaldybės 2025-2027 m. priemonių plane numatyta rekonstruoti Veisiejo prieplauką, takus ir laiptus į piliakalnį bei sutvarkyti aplinką iki platesnio 2024-2028 m. projekto pabaigos. Planas nėra atliktų darbų patvirtinimas.

Iki 2026 m. liepos 15 d. nerasta oficialaus pranešimo, kad visa Paveisininkų prieiga jau saugiai atnaujinta. Prieš vykdami susisiekite su Veisiejų regioninio parko arba Lazdijų rajono informacijos teikėjais ir tikrinkite naujausius pranešimus. Nelipkite ant suklypusių pakopų, nebandykite pereiti vandens ar pelkės už pažymėto tako ir atidėkite kelionę, jei prieiga uždaryta. Vieta nepritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams.

Oficialiuose paveldo šaltiniuose bilietas, vartai ir darbo valandos nenurodyti, bet tai nereiškia, kad objektas visada saugiai pasiekiamas. Jei prieiga atvira ir tvarkinga, kompleksui skirkite 60-120 min. bei papildomo laiko ėjimui. 2026 m. liepos 15 d. tiksli Google Maps kortelė rodė 4,6 balo iš 5 vidurkį iš 15 atsiliepimų. Įvertinimas viršija 4,5 ribą, tačiau dėl mažos imties gali greitai pasikeisti.