Mikniūnų piliakalnis: lapuočiais apaugęs Dzūkijos piliakalnis, kurio mažą aikštelę juosia platus pylimas, o vakarinėje papėdėje išliko senovės gyvenvietės sluoksnis

Mikniūnų, Giraitės ir Zomkakalnio vardai žymi vieną saugomą kompleksą

Kultūros vertybių registras šią vietą vadina Mikniūnų, Giraitės piliakalniu su gyvenviete. Kodu 22959 saugomas nacionalinio reikšmingumo paminklo statusą turintis kompleksas, kurį sudaro piliakalnis 3684 ir senovės gyvenvietė 22960. Kompleksas vertingas archeologiniu, kraštovaizdžio ir mitologiniu požiūriais. KVR apibrėžtas jo plotas yra 28 136 kv. m, tačiau tai nėra vien viršūnė: į teritoriją patenka ir vakarinė papėdė su gyvenvietės sluoksniu.

Oficialus piliakalnio dalies vardas dar išlaiko Pilaitės ir Zomkakalnio pavadinimus, o Merkinės krašto muziejus mini Giraitės ir Lesagūrų vardus. Šie vietovardžiai yra tos pačios kalvos atminties sluoksniai, ne keturi atskiri piliakalniai. Jie taip pat nėra įrodymas, kad čia stovėjo rašytiniuose šaltiniuose vardu minima pilis.

Tiksli Google Maps kortelė Mikniūnų piliakalnis žymi kalvą ties 54.2556383, 24.279044. 2026 m. liepos 15 d. ji rodė 4,7 balo iš 5 vidurkį pagal 17 atsiliepimų. Tai viršija 4,5 ribą, tačiau vertinimas ir atsiliepimų skaičius gali pasikeisti.

Mažą 13 x 8 m aikštelę iš visų pusių juosia iki 4,5 m aukščio pylimas

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, kurią supa nedidelės pelkėtos balos. Dabartinis KVR įrašas aikštelę apibūdina kaip ovalią, maždaug 13 m ilgio rytų-vakarų kryptimi ir iki 8 m pločio, nežymiai žemėjančią į rytus. Merkinės krašto muziejus skelbia senesnius 15 x 7 m matmenis. Abu aprašai rodo tą pačią labai kompaktišką aikštelę, tačiau lankytojui tiksliausia remtis naujesniu KVR matavimu.

Aikštelę visu perimetru juosia maždaug 11-20 m pločio ir iki 4,5 m aukščio pylimas. Plačiausias ir aukščiausias jis vakariniame aikštelės krašte. Statūs kalvos šlaitai siekia apie 11-12 m; muziejaus apraše nurodomi 11-13 m. Todėl iš pievos matomas apvalus miškingas kupstas slepia ne vien natūralią kalvą, bet ir didelę žmogaus supilto įtvirtinimo dalį.

KVR pažymi, kad aikštelė ir pylimas apardyti duobių, pylime yra žvėrių urvų, o kai kurios šlaitų vietos nežymiai erodavusios. Visa kalva apaugusi medžiais ir krūmais, todėl jos formą lengviausia skaityti belapiu metų laiku, bet šlaituose negalima trumpinti kelio ar ardyti gruntą.

1955 m. gręžiniai atskleidė supiltą pylimą, bet neatstoja kasinėjimų

1955 m. archeologinių žvalgymų metu pylime išgręžtas gręžinys. KVR nurodo, kad iki 1,2 m gylio pylimas buvo supiltas iš žvyro, molio ir kitokios žemės. Tai svarbus žmogaus suformuoto įtvirtinimo įrodymas, tačiau vienas gręžinys neatskleidžia visų pylimo statybos etapų ar datos.

Tų pačių žvalgymų metu aikštelės gręžiniuose užfiksuotas 1-1,2 m storio tamsios žemės sluoksnis. Dabartinis KVR įrašas kultūrinį sluoksnį vis tiek vadina netyrinėtu. Vadinasi, čia negalima kalbėti apie iškastus pastatus, gaisro horizontą, ginklus ar kitus radinius, kurių patikimi šaltiniai Mikniūnų aikštelėje neaprašo.

Vakarinėje pašlaitėje plyti senovės gyvenvietė. 1955 m. tuo metu artoje žemėje pastebėtas tamsus kultūrinis sluoksnis ir surinkta grublėtos bei lygiu paviršiumi keramikos šukių. Merkinės krašto muziejus gyvenvietę vertina maždaug 1 ha ir dar mini žiestąją keramiką. KVR reljefą aprašo kaip gana lygią, į šiaurę, vakarus ir pietus žemėjančią pakilumą tarp pelkėtų duburių.

Visas kompleksas datuojamas I tūkstantmečio viduriu - II tūkstantmečio pradžia. Tai platus archeologinis naudojimo laikotarpis, o ne vienos pilies pastatymo ir žūties datos. Patikimi šaltiniai neįvardija čia vykusio mūšio, valdovo ar istorinės pilies pavadinimo.

1933 m. spauda perspėjo, kad arimas naikina piliakalnio aplinką

Varėnos rajono savivaldybės paskelbtame Merkinės krašto istorijos leidinyje perspausdintas D. Makarevičiaus straipsnis, 1933 m. birželio 1 d. pasirodęs laikraštyje Jaunasis ūkininkas. Autorius rašė, kad Mikniūnų piliakalnį pradėta po truputį arti, o kaimo gyventojai, skirstant kaimą į vienkiemius, buvo prašę matininko kalvą pažymėti ribomis. Tai dokumentuotas tarpukario susirūpinimas, o ne senovės piliakalnio istorijos epizodas.

Dabartinis KVR įrašas patvirtina, kad komplekso teritorija buvo apardyta arimo, duobių kasimo ir kitų žemės judinimo darbų. 2021 m. būklės apraše piliakalnis jau nurodomas apaugęs medžiais ir krūmais, o gyvenvietės plotas - nebeardomas ir dirvonuojantis. Straipsnio negalima laikyti įrodymu, kad būtent jo raginimas išgelbėjo vietą, tačiau jis parodo, jog kalvos apsaugos klausimas vietos žmonėms rūpėjo beveik prieš šimtmetį.

Žvaigždikio, nuskendusio dvaro ir pilies pasakojimai yra tautosaka

KVR mitologinėse vertėse mini įvairius pasakojimus apie kalne stovėjusią pilį, nuskendusį dvarą ir užburtą karalaitį Žvaigždikį. Registro bibliografijoje nurodyti Vinco Krėvės-Mickevičiaus 1926 m. paskelbti padavimai apie karalių Žvaigždikį bei Valstybės archeologijos komisijos surinkta medžiaga. Tai rodo, kad vietos pasakojimai buvo užrašyti ir saugomi kaip kultūros paveldas.

Pilaitės ir Zomkakalnio vardai gerai dera su gynybinės kalvos vaizdiniu, tačiau nei vardas, nei padavimas nepatvirtina konkrečios pilies, nuskendusio dvaro ar istorinio Žvaigždikio egzistavimo. Archeologinius faktus čia sudaro reljefas, pylimas, tamsus sluoksnis ir keramikos radiniai; pilis, dvaras ir užkeikimas priklauso tautosakos pasakojimui.

Paskutinė atkarpa nėra patvirtintas įrengtas takas, todėl vykite šviesiu ir sausu metu

Google Maps taškas žymi pačią kalvą, o ne automobilių stovėjimo aikštelę. Autoritetingi paveldo, muziejaus ir savivaldybės šaltiniai nenurodo oficialios aikštelės, vartų, laiptų ar pažymėto tako iki viršūnės. Naujausiuose rastuose viešuose atvykimo aprašuose siūloma artėti nuo Mikniūnų kapinių pusės ir paskutinę atkarpą eiti per pievą bei mišką, tačiau šios nuorodos nėra nuolatinės lankytojų infrastruktūros garantija.

Automobilį palikite tik ten, kur tai teisėta ir netrukdo vietos gyventojams, nevažiuokite per dirbamą lauką ir paisykite privačios nuosavybės ribų. Pelkėti duburiai, drėgna pieva, šaknys ir 11-12 m statūs miškingi šlaitai po lietaus gali būti slidūs. Bekliūtė prieiga vežimėliui nepatvirtinta.

KVR ir muziejus nenurodo bilieto, kasos ar nustatytų piliakalnio darbo valandų. Google kortelė tikrinimo dieną rodė prieinamumą visą parą, bet tai nėra savivaldybės patvirtintas lankymo režimas. Saugiausia atvykti dienos šviesoje, prieš kelionę patikrinti naujausią informaciją ir skirti 45-90 min. paskutinei atkarpai pėsčiomis bei reljefui apžiūrėti.

Tai nėra sutvarkyta aukšta regykla. Vertingiausia patirtis - iš pievos perskaityti kompaktiškos kalvos siluetą, vakarinėje pusėje suvokti gyvenvietės vietą ir miške atpažinti aikštelę juosiantį pylimą. Nekaskite, nenaudokite metalo ieškiklio, neplatinkite takų ir nelipkite tiesiai eroduojančiais šlaitais.