Lankytinos vietos Lietuvoje

Glyno kraštovaizdžio draustinis - akmens amžiaus ežeras Dainavos girioje

Glyno kraštovaizdžio draustinis - 281 ha saugoma teritorija Dzūkijos nacionalinio parko gilumoje, apie 6,5 km į rytus nuo Merkinės. Jis saugo raišką Glyno ežero dubaklonį, Glynupio upelį ir vieną turtingiausių Lietuvoje akmens amžiaus gyvenviečių sankaupą - čia rasta vienų seniausių šalyje madleninio tipo titnaginių strėlių antgalių. Tai miškinga, rami Dainavos girios vieta su aukštais ežero krantais.

Vieta

Varėnos rajono savivaldybė

Regionas

Dzūkijos nacionalinis parkas

Tipas

Kraštovaizdžio draustinis su akmens amžiaus gyvenvietėmis

Adresas

Merkinės sen., apie 6,5 km į rytus nuo Merkinės, Varėnos r.

Koordinatės

54.15300, 24.28800

Kiek skirti laiko

1-2 val.

Geriausias metas

vėlyvas pavasaris-ruduo

Vardai ir variantai

Glyno landšaftinis draustinis, Glynas Landscape Reserve

Glyno kraštovaizdžio draustinis: ežeras Dainavos girioje

Glyno kraštovaizdžio draustinis - 281 ha saugoma teritorija šiaurinėje-centrinėje Dzūkijos nacionalinio parko dalyje, Dainavos girioje, maždaug 6,5 km į rytus nuo Merkinės. Nepaisant kartais pasitaikančio painiojimo, jis yra ne prie Druskininkų, o Varėnos rajone, Merkinės seniūnijoje, netoli Mardasavo.

Senesnis šios teritorijos pavadinimas - Glyno landšaftinis draustinis; „landšaftinis” ir „kraštovaizdžio” reiškia tą patį. Draustinis saugo raišką Glyno ežero dubaklonį, natūralų Glynupio upelį, akmens amžiaus gyvenviečių sankaupą ir Europos Bendrijos svarbos pelkių bei miškų buveines.

Glyno ežeras ir dubaklonis

Glyno (Glyno) ežeras nedidelis - apie 16 ha, pailgas šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, su aukštais, miškingais krantais. Jis telkšo gilioje dauboje, todėl kraštovaizdis čia raiškus ir ramus; iš ežero šiaurės rytų kryptimi išteka upelis.

Ežero pakrantes juosia Dainavos girios pušynai, o iš pietų prisišlieja Glyno pelkė. Šiauriniame ir pietiniame krantuose yra stovyklaviečių. Tai vieta tyliam pasivaikščiojimui ir gamtos stebėjimui, o ne triukšmingam poilsiui.

Akmens amžiaus gyvenvietės

Svarbiausia draustinio vertybė - akmens amžiaus gyvenviečių sankaupa aplink ežerą, viena turtingiausių Lietuvoje. Gyvenvietes 1938-1940 m. aptiko Konstantinas Jablonskis, vėliau jas tyrinėjo archeologai Rimutė Rimantienė ir Algirdas Girininkas. Rasta apie vienuolika titnago apdirbimo vietų ir stovyklų, daugiausia aukštuose vakariniuose ežero krantuose.

Radiniai apima paleolitą, mezolitą ir neolitą - titnaginius strėlių antgalius, gremžtukus, rėžtukus. Ypač reikšminga tai, kad Glyno pelkės kopoje rasta vienų seniausių Lietuvoje madleninio tipo titnaginių strėlių antgalių. Dalis radinių saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, o atskiros Glyno gyvenvietės įrašytos į Kultūros vertybių registrą.

Saugomos buveinės ir gamta

Be archeologijos, draustinis saugo vertingas pelkių ir miškų buveines bei retas rūšis. Saugoma.lt mini Lėzelio ligutę (pelkinę orchidėją), Šneiderio kirmvabalį ir kartuolę - rūšis, jautrias buveinių pokyčiams.

Draustinis yra Dzūkijos nacionalinio parko, įsteigto 1991 m. ir didžiausio Lietuvoje, dalis. Atskira draustinio įsteigimo data viešuose šaltiniuose tiksliai nenurodoma, todėl jį verta sieti su nacionalinio parko steigimu, o ne nurodyti atskirų metų.

Lankymas

Draustinis - atvira, nemokama saugoma teritorija be darbo valandų ir bilietų. Glyno ežerą pasieksite miško keliukais nuo Mardasavo ar Merkinės-Mardasavo krypties; ežeras yra ir vienos Varėnos krašto dviračių trasos stotelė. Stovyklauti galima tik tam skirtose stovyklavietėse.

Atskiro lankytojų centro prie draustinio nėra - artimiausi Dzūkijos nacionalinio parko centrai veikia Merkinėje ir Marcinkonyse. Apsilankymą patogu derinti su Merkine, Liškiava ir kitomis parko vietomis; geriausias laikas - nuo vėlyvo pavasario iki rudens.

Glyno kraštovaizdžio draustinio šaltiniai