Aukštadvaris, Trakų rajono savivaldybė
Trakų rajonas
Kalvotas regioninis parkas su ežerais, piliakalniais ir pažintiniais takais
54.57880, 24.52380
pusė dienos-diena
gegužė-rugsėjis takams, ežerams ir vandens turizmui
Aukštadvario RP
Aukštadvario regioninis parkas: kalvotas Dzūkijos kraštovaizdis
Aukštadvario regioninis parkas yra vakarinėje Trakų rajono dalyje, aplink Aukštadvario miestelį. VLE nurodo, kad parkas įsteigtas 1992 m., o jo plotas siekia apie 15 912 ha. Jis saugo vieną kalvotiausių kraštovaizdžių aukščiausioje Dzūkų aukštumos dalyje, kur reljefą sudaro šimtai kalvų, ežerų dubakloniai ir Verknės bei Strėvos aukštupiai.
Tai parkas, kuriame gamta ir žmonių istorija glaudžiai susipynusios. Čia telkiasi piliakalniai, mitologinės vietos ir senų kaimų pėdsakai, todėl Aukštadvario kraštą verta pažinti ne paskubomis, o per kelis takus ir sustojimus.
Kalvos, ežerai ir Velnio duobė
VLE nurodo, kad parke yra daugiau nei 250 kalvų, o absoliutus aukštis svyruoja nuo apie 83 m iki 257 m (Gedanonių kalnas - viena aukščiausių Dzūkijos viršukalnių). Parke priskaičiuojama apie 90 ežerų, didžiausi iš jų - Vilkokšnis ir Spindžius, o teka Strėva ir Verknė su daugybe mažesnių upelių.
Garsiausias parko objektas yra Velnio duobė - geomorfologinis gamtos paminklas, didelė įduba prie Aukštadvario, kuri turi savo atskirą puslapį ir gausybę padavimų. Kartu su Strėvos įgriuva ji rodo, kokios įspūdingos reljefo formos slypi šiame kalvotame krašte.
Piliakalniai ir kultūros paveldas
Aukštadvario kraštas turtingas archeologijos. VLE nurodo, kad parke yra Aukštadvario piliakalnis su gyvenviete ir dar keletas piliakalnių, o iš viso saugoma daugiau nei šimtas kultūros paveldo objektų - piliakalnių, pilkapynų, mitologinių vietų ir vertingų statinių.
Pačiame Aukštadvaryje išliko dvaro sodyba ir senojo miestelio struktūra, todėl lankytojas gali derinti gamtos ir paveldo pažinimą. Tai daro parką patogų kelionei, kurioje kalvų panorama keičiasi piliakalnio istorija.
Takai, vandens turizmas ir gamta
Parke įrengta nemažai pažintinių ir mokomųjų takų, o aktyviam poilsiui tinka dviračių trasos bei vandens maršrutai Verkne ir Strėva. Miškai užima apie pusę parko ploto, dažniausiai tai pušynai, o turtinga augalija ir gyvūnija įrašyta tarp saugomų vertybių.
Pažintį su parku patogiausia pradėti nuo lankytojų centro Aukštadvaryje, kur galima gauti informacijos apie takus ir objektus. Tai padeda suplanuoti maršrutą pagal turimą laiką - nuo trumpo pasivaikščiojimo iki visos dienos kelionės.
Lankymas: nuo ko pradėti
Pirmai kelionei verta rinktis Aukštadvario lankytojų centrą, Velnio duobę ir vieną iš piliakalnių ar ežerų. Tyrimų metu lankytojų centras veikė darbo dienomis, todėl tikslų darbo laiką prieš kelionę verta tikrinti saugomų teritorijų informacijoje, ypač savaitgaliais ir ne sezono metu.
Parko takai ir gamta lankoma laisvai, tačiau svarbu laikytis saugomų teritorijų taisyklių: neišmindyti šlaitų, nešiukšlinti ir kūrenti laužus tik įrengtose vietose. Aukštadvario parką patogu derinti su Trakų krašto objektais į vieną kelionę.
