Lankytinos vietos Lietuvoje

Mošos, Naujasodžių piliakalnis su gyvenviete: mažas piliakalnis su pylimu ir grioviu Mošios slėnio miške

Mošos, Naujasodžių piliakalnis su gyvenviete, vietos žmonių vadinamas Kazokų kalnu, yra nedidelis archeologinis kompleksas prie Mošios upelio Aukštadvario regioniniame parke. Piliakalnio aikštelę juosia pylimas, nuo gretimos aukštumos skiria gilus griovys, o pietinėje papėdėje išliko senovės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis. Šią vietą verta lankyti kaip Mošos archeologinio draustinio ir Skrebio miško kraštovaizdžio dalį, o ne kaip platų apžvalgos tašką.

Vieta
Aukštadvario seniūnija, Trakų rajono savivaldybė
Regionas
Aukštadvario regioninis parkas
Tipas
piliakalnis su senovės gyvenviete
Adresas
Mošos kaimas, Aukštadvario sen., Trakų r. sav.
Koordinatės
54.58496, 24.56382
Kiek skirti laiko
45 min.-1,5 val.; ilgiau, jei einate Skrebio miško taku
Geriausias metas
sausa diena nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai miško reljefą lengviau perskaityti; po lietaus šlaitai gali būti slidūs
Vardai ir variantai

Mošos piliakalnis, Naujasodžių piliakalnis, Naujasodžio piliakalnis, Kazokų kalnas

Mošos piliakalnis stovi Mošios slėnio pakraštyje

Mošos, Naujasodžių piliakalnis su gyvenviete yra Mošos kaime, Aukštadvario seniūnijoje, dešiniajame Mošios upelio krante. VSTT Mošos upelį dar vadina Ribinkos vardu. Piliakalnį iš šiaurės ir rytų supa slėnis, iš pietų plyti žemuma, o vakaruose jis susisiekia su likusia aukštumos dalimi. Tiksli lankytojo žyma 54.5849584, 24.5638228 sutampa su viešai pažymėtu Naujasodžių piliakalniu.

Tai miško ir archeologijos vieta, o ne plati atvira regykla. Lankytoją pasitinka nedidelis žolėtas pakilimas tarp brandžių lapuočių ir tamsūs mediniai laiptai su paprastais turėklais. Aplink esantis Mošios slėnis suteikia piliakalniui reljefą, kurį verta perskaityti nuo įrengto priėjimo, neleidžiantis stačiais šlaitais.

Aikštelę juosia pylimas, o ją nuo aukštumos skiria griovys

Kultūros vertybių registro 2007 m. apraše piliakalnio aikštelė nurodoma kaip pailga, maždaug 18 m ilgio ir 5 m pločio. Ją žiedu juosia apie 75 m ilgio pylimas, nuo aikštelės kylantis 1-4 m. Saugoma.lt skelbia senesnį apibendrintą 15 x 10 m aikštelės matmenį, todėl skirtingų šaltinių skaičiai neturėtų būti suprantami kaip dvi vietos.

Vakarinėje pusėje, prie gretimos aukštumos, išlikęs maždaug 37 m ilgio ir 35 m pločio griovys, kurio gylis siekia apie 7 m. Šiauriniai ir rytiniai šlaitai nuo Mošios slėnio pakyla iki maždaug 20 m, o pietinis šlaitas yra žemesnis. Lankant svarbu eiti esamu taku ir nebandyti trumpinti kelio per pylimą ar griovio kraštą.

Pietinėje papėdėje išliko senovės gyvenvietės pėdsakas

Piliakalnis yra komplekso, kuriam priklauso ir senovės gyvenvietė, dalis. Pietinėje papėdėje maždaug 1,5 ha plote aptiktas kultūrinis sluoksnis. 1994 ir 1997 m. tyrinėjimuose rasta židinio liekanų bei lipdytos, brūkšniuotos, grublėtos, gludintos ir lygios keramikos. Tai nėra muziejus su eksponatais vietoje, todėl radinių ieškoti ar žemės judinti negalima.

VSTT Mošos archeologinį draustinį apibūdina kaip vakarų baltų, dažnai siejamų su jotvingiais, pėdsakų vietą. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. Ši formuluotė apima ilgą laikotarpį ir nereiškia, kad kiekvienas pylimo sluoksnis priklauso vienai tiksliai datai.

Į šiaurę nuo piliakalnio yra Mošos, Skrebio pilkapynai ir kitos pilkapių grupės. Vienas aprašas mini maždaug 28 pilkapius už maždaug 100 m nuo piliakalnio, tačiau jie yra atskiri kultūros paveldo objektai. Lankytojui tai svarbus skirtumas: piliakalnis, gyvenvietė ir pilkapynai sudaro vieną kraštovaizdžio kompleksą, bet nėra vienas ir tas pats lankymo taškas.

Kazokų kalnas: istorinis vardas ir vietos pasakojimas

Pavadinimas Kazokų kalnas siejamas su XVII a. viduryje apylinkėse siautėjusiais kazokais. VSTT apraše taip pat užrašytas vietos pasakojimas, kad sukilimų laikais piliakalnio įduboje slėpėsi caro kariuomenės samdytų kazokų būrys ir čia laikė arklius. Tai pasakojimo sluoksnis, todėl jį tiksliau perteikti žodžiais pasakojama ar vietos tradicija, o ne kaip archeologų patvirtintą įvykį.

Kitas senesnis pasakojimas piliakalnį sieja su pagoniškomis apeigomis ir šventosios ugnies kūrenimu. Patikimi archeologiniai duomenys rodo gyvenvietę, keramiką, židinį ir įtvirtinimus, tačiau nepatvirtina konkrečios vaidilučių ceremonijos. Vietą galima gerbti kaip kultūros paveldą ir nekurti naujų legendų ant nepatikrintų faktų.

Kaip planuoti apsilankymą Mošos archeologiniame draustinyje

VSTT nurodo, kad Mošos piliakalnį galima pasiekti pėsčiomis Skrebio miško pažintiniu taku. Tiksli žemėlapio žyma rodo patį piliakalnį, o ne patvirtintą automobilių stovėjimo vietą ar viso tako pradžią. Į viršutinę dalį veda mediniai laiptai, todėl vieta nėra bepakopė. Prieš kelionę išsisaugokite oficialų maršruto orientyrą ir vietoje vadovaukitės ženklais bei privažiavimo ribojimais.

Atskiro piliakalnio bilieto, kasos ar nustatytų darbo valandų patikrintuose oficialiuose šaltiniuose nepaskelbta. Tai miško vieta be garantuoto apšvietimo ir kasdienės dangos priežiūros. Sausa diena ir tvirta avalynė padės saugiau įveikti šlaitus, o po lietaus reikia saugotis purvo, šaknų ir slidaus griovio krašto.

Nelipkite nuo įrengtų laiptų ant statesnių šlaitų, neardykite kultūrinio sluoksnio ir nevaikščiokite po pilkapių sampilus. Mošos piliakalnio vertė yra ne vien viršutinė aikštelė, bet ir išlikęs reljefas, gyvenvietė, upelio slėnis bei miško aplinka.

Mošos, Naujasodžių piliakalnio su gyvenviete šaltiniai