Mįslės su atsakymais · Puslapis 4

riešutas

Kevalas prilyginamas mažam puodeliui, o valgomas riešuto branduolys – jame esančiai gardžiai košei.

riešutas

„Kaulelis“ yra kietas kevalas; jį pralaužus branduolys suvalgomas. „Brakšt“ ir „šmakšt“ perteikia abu veiksmus.

aguona

Jaunos aguonos grožis – jos žiedas, o subrendusios augalo galvutės vertė – valgomos sėklos.

aguona

Aguonos branda vaizduojama moters gyvenimu. Subrendusioje dėžutėje atsiveria „akys“ – angos, pro kurias išbyra sėklos.

kopūstas

Žodis „galva“ tinka ir žmogui, ir apvaliai kopūsto lapų sankaupai, tačiau kopūsto galva nosies neturi.

kopūstas

Kotas yra viena kojelė, o vienas kitą dengiantys kopūsto lapai – daugybė bobutės drabužių.

morka

Morkos šaknis yra gaidelio kūnas ir į smėlį įstrigusi koja, o žali lapai – jo skiauterė.

apynys

Apynys neturi galūnių, bet jo vijoklinis stiebas apsiveja atramą, pakyla į medį ir siūbuoja.

gaidys

Raudona gaidžio skiauterė ant galvos primena karūną; karaliaus vardas padeda pastebėti jos formą.

gaidys

Du gimimai – kiaušinio padėjimas ir išsiritimas. Žmonės klausosi giedojimo, o velnių baimė nurodo tautosakos tikėjimą.

agurkas

Tarp lapų augantis agurkas prilyginamas paukščio kiaušiniui, o jo gausios sėklos – šimtui trynių.

agurkas

Agurkas slepiasi tarp plačių lapų: apatinis lapas tampa patalu, viršutinis – apklotu, o daržas – mišku.

svogūnas

Svogūno lukštai ir sluoksniai yra ponios suknelės; lupant ar pjaustant svogūną iš tiesų ašaroja akys.

žirnis

Vienoje ankštyje greta esantys žirniai vaizduojami sesutėmis, o pati ant augalo siūbuojanti ankštis – lopšiu.

vėžys

Pirtis reiškia kaitinimą: tamsus gyvas vėžys verdamas parausta, todėl iš tariamos pirties išeina kitos spalvos.

mėnulis

Mėnulio pjautuvas primena duonos kąsnelį. Jo aukštis pabrėžiamas šunimis, kurie regi „duoną“, bet jos nepasiekia.

mėnulis

Mėnulio amžius nusako jo kaitą. Senstančiu vadinamas dylantis mėnulis, kurio matoma apšviesta dalis mažėja.

višta

Persidengiančios vištos plunksnos atrodo kaip audinio lopai, nors jų niekas nesiuvo adata.

rasa

Blizgantys rasos lašeliai ant žolės ir lapų primena nuo vėrinio pabirusius karoliukus.

žąsis

Baltas žąsies kūnas tampa tvarteliu, o raudonas ar oranžinis snapas – į jo galą įstatytu kaiščiu.

vyšnia

Kotelis yra kuoliukas, raudonas vaisius – žmogeliukas, o kietas kauliukas jo viduje – akmeninė širdis.

Saulė

Saulėlydis vaizduojamas mirtimi, saulėtekis – gimimu; taip žmogaus gyvenimo vaizdas pritaikomas paros kaitai.

saulė

Apvalus saulės diskas iš tolo atrodo mažas kaip obuolys, tačiau jo šviesa pasiekia visą regimą aplinką.

arklys

Keturi judantys veikėjai – arklio kojos, o penktasis, tariamai šluojantis aslą, – ilga uodega.

arklys

Arklio kūnas prilyginamas stirtai, kurią apačioje laiko geležis – prie kanopų pritvirtintos pasagos.

vėjas

Vėjas judina langines ar barškina langą; jo garsai primena į vidų besiprašantį lankytoją.

vėjas

Nematoma oro srovė atpažįstama iš švilpimo ir linkstančių medžių, tarsi visas miškas nusilenktų jos balsui.

ausys

Gojelis reiškia plaukus, o du rateliai – abipus galvos esančias ausis, kurios priima garsus, bet pačios nekalba.

akys

Dvi akys dėl blizgesio vadinamos žvakėmis, o tarp jų iškilusi nosis – kalneliu.

akys

Pupos – mažos akys. „Apsėti laukus“ čia reiškia aprėpti juos žvilgsniu, nors pačios akys beveik nejuda iš vietos.

liežuvis

Balti berželiai yra dantys, o už jų esantis liežuvis – garsus tariamai skleidžiantis žirgelis.

liežuvis

Liežuvis prilyginamas burnoje gulinčiai lentelei: jis nuolat drėgnas, bet kaip gyvas audinys nei sudžiūsta, nei supūva.

dantys

Raudonos laktelės – dantenos, ant kurių dviem eilėmis išsidėstę balti dantys atrodo kaip tupinčios vištelės.

dantys

Burnos kamarėlėje esantys dantys lyginami su baltais kultuvėliais, nes kandant ir kramtant smulkina maistą.

rugiena

Nupjautų javų tuščiavidurių stiebelių angos atrodo kaip daugybė akelių; tai „akys“, kurios neturi regėjimo.

pipiras

Mažas pipiro grūdelis dėl stipraus, deginančio skonio vadinamas piktesniu net už šunį.

burokas

Du palyginimai nurodo burokėlio saldumą ir sodriai raudoną minkštimo bei sulčių spalvą.

sniegas

Ištisinė sniego danga lyginama su didele balta drobule, užklojusia žemę ir visą regimą pasaulį.

obuolys

Sultingas, rūgštokas obuolys siejamas su rūgstančia gira; mįslė apie skonį, ne apie tiesioginį gėrimo augimą medyje.

obuolys

Obuolio apvalumas primena kamuoliuką, o paraudęs šonas padeda jį atskirti nuo kitų apvalių vaisių.