Mįslės su atsakymais · Puslapis 3

tiltas

Tilto išgaubta forma palyginama su kupra. Jo atramos išlaiko didelį bendrą žmonių ir krovinių svorį.

druska

Druska gaunama iš sūraus vandens, jį garinant šiluma. Vėl patekusi į vandenį ji ištirpsta – tarsi sugrįžusi pas motiną.

peilis

Peilio geležtė metalinė, rankena medinė. Abi skirtingos medžiagos sudaro vieną duonai riekti naudojamą įrankį.

spragilas

Spragilo medinės dalys sujungtos lanksčia jungtimi ir juda tarsi paukščio kaklas su snapu. Juo kuliant girdėti ritmingi smūgiai.

plunksna

Žąsies plunksna paruošiama rašyti: nukerpama, išvaloma, merkiama į rašalą. Parašytas laiškas leidžia susikalbėti per atstumą.

pagalvė

Pagalvės užvalkalas yra audinys, užpildas – plunksnos. Gyvas žmogus ant jos ilsisi tik dalį laiko.

juosta

Du juostos galai apsukami aplink liemenį ir susitinka surišami. Jų kelionė vaizduojama kaip dviejų seserų ėjimas.

skilandis

Skilandžio apvalkalas surišamas ir pakabinamas rūkyti. Rišimas bei buvimas dūmuose padeda atpažinti šį mėsos gaminį.

karoliai

Raudoni karoliai sudaro žiedą aplink kaklą. Kaklo ir burnos sritis palyginama su šuliniu, karoliukai – su gyvūnų eile.

akiniai

Akinių kojelės guli už ausų, lęšiai – prieš akis, o tiltelis remiasi į nosį. Tai primena mažų ratų ir balno konstrukciją.

duona

Duona pjaunama peiliu kaip kitas minkštas daiktas, bet nėra gyvas kūnas. Kraujo nebuvimas nukreipia nuo gyvūno į maistą.

vyžos

Vyžos pinamos iš karnų, todėl jų paviršius atrodo suraizgytas. Nusiauta avalynė paliekama po suolu.

traukinys

Garvežio tamsus korpusas, greitis ir stiprus garsas sugretinami su puodu, paukščiu ir baubiančiu jaučiu.

rašalas

Rašalas laikomas stikliniame inde. Plunksna pasemtas ir užrašytas jis virsta žodžiais, todėl pradeda „kalbėti“.

dešra

Ilga dešra susirangiusi primena gyvatę. Jos galas užrišamas siūlu, kad apvalkalas laikytų įdarą.

naščiai

Mediniai naščiai laikomi ant pečių, o prie jų galų kabinami nešuliai. Miško mediena tampa svorį paskirstančiu įrankiu.

kojinė

Apsiauta kojinė įgauna kojos formą, o nuimta susmunka. Pilno ir tuščio apvalkalo palyginimas susietas su diena ir naktimi.

kibiras

Kibiro sienelės ar lankai metaliniai, vanduo viduje yra „ežeras“, o per viršų išlenkta rankena – tiltas.

sietas

Sieto dugne daug mažų akučių. Pro jas byra smulkesnės dalelės, todėl jos vadinamos langeliais.

virbalai

Mezgant ratu keturi virbalai laiko akis, penktuoju jos permezgamos. Pakeitęs kitą virbalą ir jis atsiduria mezginyje.

žarijos

Raudonos žarijos palyginamos su gaidžiukais. Žarsteklis ar kita geležinė dalis jas išjudina, tarsi išvaikytų.

žvakė

Lajinė žvakė sujungiama iš gyvulinių riebalų ir lininio dagčio. Šis variantas lajų vadina mėsa, o dagtį – siela.

girnos

Girnos susmulkina grūdus tarp akmenų. Malimas palyginamas su kramtymu, nors akmenys neturi tikrų dantų.

laikrodis

Laikrodis neturi akių, tačiau jo rodyklės žmogui parodo laiką. Matymas atskiriamas nuo informacijos rodymo.

lova

Naktį lovoje guli žmogus, dieną ji dažniausiai tuščia. „Dūšia“ šiame vaizde reiškia gyvą jos naudotoją.

kelias

Ilgas kelias primena diržą. Jo negalima suvynioti kaip kilnojamo odinio daikto, nes kelias driekiasi žemėje.

akėčios

Akėčių dantys primena daugybę ragų. Įrankio dalys matomos kaip neįprastas daugiaragis ožys.

grėblys

Grėblio dantys vienu judesiu braukiami per žolę. Kotas prilyginamas vienam pavadžiui, valdančiam visą eilę.

adata

Adata maža, bet be jos sunku pasiūti drabužį. Vieno įrankio darbas padidinamas iki viso pasaulio aprengimo.

varpas

Metalinis varpo korpusas yra galva, o jį judinanti virvė – uodega. Medžiagos išvardijamos tiesiogiai.

grėblys

Grėbliu surenkamas šienas sukraunamas į didelę kupetą. Sukrautas šienas palyginamas su pastatyta pilimi.

staklės

Šaudyklė tarp staklių siūlų neria kaip lydeka. Staklių medis ir dirbantys mechanizmai sudunda, todėl primena girią.

grąžtas

Grąžtas sukamas ir tuo pačiu leidžiasi gilyn į medžiagą. Mįslė sugretina sukimą ir gręžimo kryptį.

sietas

Sieto skylutės yra numatyta jo sandara, o ne susidėvėjimas. Jos leidžia atskirti skirtingo dydžio daleles.

šakės

Šakės turi vieną kotą ir kelis dantis kitame gale. Vieno įrankio išsišakojimas nusakomas kaip keli galai.

veidrodis

Veidrodis atspindi prieš jį esančius daiktus ir žmones. Savo paties paviršiaus kaip atskiro vaizdo jis neatkuria.

butelis

Butelio stiklinis korpusas pavadinamas liemeniu, o priklijuota popierinė etiketė – prijuoste. „Kvartugėlis“ yra tarminis prijuostės pavadinimas.

žvakė

Deganti žvakė palaipsniui sunaudoja savo lajų ar vašką. Nykstantis kūnas vaizduojamas kaip paties savęs valgymas.

samtis

Samčiu semiant skystis sujuda ir gurguliuoja, o iškėlus dalis jo nuvarva. Veiksmas atpažįstamas iš garso ir lašėjimo.

virvė

Virvė vejama iš daugelio pluoštų ar siūlų. Kartojamas šimtas pabrėžia daugybę, o ne tikslų gamybos skaičių.